Nuostatą, kad vėjaraupiai yra nerimta liga, griauna žinios apie sudėtingas ligos komplikacijas. Vieniems lengvai įveikiami, kitiems vėjaraupiai gali grėsti rimtu išbandymu. Apie šią ligą ir žmonių atsakingumą ŠR kalbėjosi su Biržų šeimos gydytojų centro šeimos gydytoja Laura Gabrėniene.
Serga ir šeimomis – dideli bei maži
Kad vėjaraupiai nėra jau tokie nekalti, tvirtina ir Biržų šeimos gydytojų centre su dirbanti gydytoja Laura Gabrėnienė. Ši liga pavojinga komplikacijomis, karščiavimu, dehidratacija.
„Ši žiema buvo tikrai išskirtinė. Nuo rudens, kai pasipylė vėjaraupiais sergantieji, tai dabar, ligos bangai gal slūgstant, įspūdis toks, kad persirgo visi Biržai“, – kalba gydytoja L. Gabrėnienė. Pasak jos, vėjaraupiais serga ne tik vaikai. Gydytojos praktikoje – ir sergančios šeimos. Kartu su vaikais serga suaugusieji – neskiepyti arba tie, kurių imuninė sistema jau pamiršusi imuninį atsaką.
Pasak gydytojos, paprastai vėjaraupiais gyvenime sergama tik vieną kartą, tačiau atskiri atvejai rodo, kad yra ir pakartotinų susirgimų. Suaugusieji serga sunkiau – kamuoja karščiavimas, stiprus kūno niežulys, galvos skausmai. Sunkiau gali sirgti ir paaugliai.
Namuose reikia turėti karščiavimą mažinančių vaistų, taip pat vaistų nuo alergijos, organizmui vandenį padedančių įsisavinti medikamentų ir, aišku, dezinfekcijos priemonių.
Nebūtina daugumai suaugusiųjų žinoma briliantinė žaluma. Pasak gydytojos, yra daug kokybiškesnių priemonių, tačiau „žaluma“ padeda žymėti pūsleles ir taip fiksuoti naujas bėrimo vietas.
„Prausti vaiką būtina, o po to dezinfekuoti kūną. Be abejo, reikia atsižvelgti į ligonio būklę – smarkiai karščiuojančio vaiko juk nemaudysi. Sergančius vėjaraupiais reikia nuprausti duše, tik jokiu būdu negalima leisti turkštis vonioje“, – kalba šeimos gydytoja L. Gabrėnienė.
Privalomų skiepų nuo vėjaraupių nėra, tačiau norintieji gali skiepytis, vakcinos yra. Apie tai gydytoja stengiasi priminti pacientams.
Užkrėsti kitus galima dar nepasirodžius bėrimui
Vėjaraupiai plinta oro lašeliniu būdu – per rankas, daiktus, drabužius ir kt. Sergantysis kitiems pavojingas tol, kol atsiranda naujų spuogų (vandeningų pūslelių). Saugumo laikotarpis dėl galimo užkrato – 5 ar 7 dienos po paskutinio bėrimo.
„Vėjaraupiai užkrečiami tol, kol yra šviežių pūslyčių. Užkratas jau pavojingas prieš 2 ar 3 dienas iki atsirandant bėrimui. Todėl reikia saugoti ir sunegalavusį vaiką, ir kitus – neiti ne tik į darželį, bet ir į bendras žaidimo aikšteles, kitas viešąsias vietas“, – perspėja gydytoja.
Jau persirgęs žmogus nėra pavojingas tik su sąlyga, jeigu jis užkrato iš savo aplinkos, kurioje yra sergančiųjų, neišplatins – per rankas, daiktus. Šeimos gydytoja susidūrė su ligoniais, vėjaraupius dažniausiai parsinešusiais iš vaikų darželių.
„Buvo atvejų, kai sirgo visa šeima, visa giminė“, – sako gydytoja L. Gabrėnienė.
Ypač saugokime nėščiąsias ir onkologinius ligonius
ŠR pasiteiravus, ką dėl vėjaraupių būtinai norėtų pasakyti kitiems, gydytoja L. Gabrėnienė akcentavo žmonių sąmoningumą.
„Norėčiau pasakyti, kad žmonės elgtųsi sąmoningai – vengtų bendrų aikščių, žaidimo ir susibūrimo vietų. Ypač turėtų saugoti nėščias moteris. Jei namie serga vaikas, suaugusieji turėtų vengti kontaktų aplinkoje, kurioje yra besilaukiančių moterų, onkologinių ligonių. Jiems vėjaraupiai gali būti sunkiai pakeliami ir turėti skaudžių pasekmių.
Visa sergančiųjų šeima turi saugotis ir aplinkui neužkrėsti kitų. Būkime atsakingi“, – sako gydytoja L. Gabrėnienė.
Nuostatą, kad vėjaraupiai yra nerimta liga, griauna žinios apie sudėtingas ligos komplikacijas. Vieniems lengvai įveikiami, kitiems vėjaraupiai gali grėsti rimtu išbandymu. Apie šią ligą ir žmonių atsakingumą ŠR kalbėjosi su Biržų šeimos gydytojų centro šeimos gydytoja Laura Gabrėniene.
Serga ir šeimomis – dideli bei maži
Kad vėjaraupiai nėra jau tokie nekalti, tvirtina ir Biržų šeimos gydytojų centre su dirbanti gydytoja Laura Gabrėnienė. Ši liga pavojinga komplikacijomis, karščiavimu, dehidratacija.
„Ši žiema buvo tikrai išskirtinė. Nuo rudens, kai pasipylė vėjaraupiais sergantieji, tai dabar, ligos bangai gal slūgstant, įspūdis toks, kad persirgo visi Biržai“, – kalba gydytoja L. Gabrėnienė. Pasak jos, vėjaraupiais serga ne tik vaikai. Gydytojos praktikoje – ir sergančios šeimos. Kartu su vaikais serga suaugusieji – neskiepyti arba tie, kurių imuninė sistema jau pamiršusi imuninį atsaką.
Pasak gydytojos, paprastai vėjaraupiais gyvenime sergama tik vieną kartą, tačiau atskiri atvejai rodo, kad yra ir pakartotinų susirgimų. Suaugusieji serga sunkiau – kamuoja karščiavimas, stiprus kūno niežulys, galvos skausmai. Sunkiau gali sirgti ir paaugliai.
Namuose reikia turėti karščiavimą mažinančių vaistų, taip pat vaistų nuo alergijos, organizmui vandenį padedančių įsisavinti medikamentų ir, aišku, dezinfekcijos priemonių.
Nebūtina daugumai suaugusiųjų žinoma briliantinė žaluma. Pasak gydytojos, yra daug kokybiškesnių priemonių, tačiau „žaluma“ padeda žymėti pūsleles ir taip fiksuoti naujas bėrimo vietas.
„Prausti vaiką būtina, o po to dezinfekuoti kūną. Be abejo, reikia atsižvelgti į ligonio būklę – smarkiai karščiuojančio vaiko juk nemaudysi. Sergančius vėjaraupiais reikia nuprausti duše, tik jokiu būdu negalima leisti turkštis vonioje“, – kalba šeimos gydytoja L. Gabrėnienė.
Privalomų skiepų nuo vėjaraupių nėra, tačiau norintieji gali skiepytis, vakcinos yra. Apie tai gydytoja stengiasi priminti pacientams.
Užkrėsti kitus galima dar nepasirodžius bėrimui
Vėjaraupiai plinta oro lašeliniu būdu – per rankas, daiktus, drabužius ir kt. Sergantysis kitiems pavojingas tol, kol atsiranda naujų spuogų (vandeningų pūslelių). Saugumo laikotarpis dėl galimo užkrato – 5 ar 7 dienos po paskutinio bėrimo.
„Vėjaraupiai užkrečiami tol, kol yra šviežių pūslyčių. Užkratas jau pavojingas prieš 2 ar 3 dienas iki atsirandant bėrimui. Todėl reikia saugoti ir sunegalavusį vaiką, ir kitus – neiti ne tik į darželį, bet ir į bendras žaidimo aikšteles, kitas viešąsias vietas“, – perspėja gydytoja.
Jau persirgęs žmogus nėra pavojingas tik su sąlyga, jeigu jis užkrato iš savo aplinkos, kurioje yra sergančiųjų, neišplatins – per rankas, daiktus. Šeimos gydytoja susidūrė su ligoniais, vėjaraupius dažniausiai parsinešusiais iš vaikų darželių.
„Buvo atvejų, kai sirgo visa šeima, visa giminė“, – sako gydytoja L. Gabrėnienė.
Ypač saugokime nėščiąsias ir onkologinius ligonius
ŠR pasiteiravus, ką dėl vėjaraupių būtinai norėtų pasakyti kitiems, gydytoja L. Gabrėnienė akcentavo žmonių sąmoningumą.
„Norėčiau pasakyti, kad žmonės elgtųsi sąmoningai – vengtų bendrų aikščių, žaidimo ir susibūrimo vietų. Ypač turėtų saugoti nėščias moteris. Jei namie serga vaikas, suaugusieji turėtų vengti kontaktų aplinkoje, kurioje yra besilaukiančių moterų, onkologinių ligonių. Jiems vėjaraupiai gali būti sunkiai pakeliami ir turėti skaudžių pasekmių.
Visa sergančiųjų šeima turi saugotis ir aplinkui neužkrėsti kitų. Būkime atsakingi“, – sako gydytoja L. Gabrėnienė.
