Biržų rajono bendruomeninių šeimos namų darbuotojai pastaruoju metu pajuto itin padidėjusį poreikį psichologo pagalbai. Į psichologus vis dažniau kreipiasi ne tik moterys, paaugliai, bet, ko seniau beveik nebūdavo, ir jauni, 30 – 40 metų amžiaus vyrai.
Anksčiau žmonėms, kurie kreipdavosi psichologo pagalbos, faktiškai nereikėdavo laukti. O dabar susidaro kelių savaičių eilė, į priekį pastumiami nebent ypatingose situacijose atsidūrę asmenys.
Bendruomeniniai šeimos namai psichologo paslaugas perka už ES struktūrinių fondų lėšas. Čia dirba dvi pasvalietės psichologės.
Šeimos namų koordinatorė Martyna Šležienė sakė, kad pastaraisiais mėnesiais poreikis psichologo paslaugos padidėjo bene trigubai.
Jai dirbančios psichologės sakė, kad dažniausiai žmonėms problemos kyla dėl tarpusavio santykių. Nerimaujama dėl karo grėsmės, susideda pandeminiai reikalai ir prastėjančios ekonominės situacijos grėsmė.
„Kai yra blogai, viskas persiduoda į šeimą, blogėja žmonių tarpusavio santykiai“, – sakė M. Šležienė.
Ji mano, kad ateityje pageidaujančių psichologo pagalbos dar padaugės.
„Jei karas užsitęs, ekonomika smuks, daugės ir problemų“, – sakė pašnekovė.
