Iš svetainės užkandžių ir gėrimų spintos ,,dingus“ keliems saldumynams, susirūpinusi mama nusprendė uoliau skiepyti savo vaikui moralines nuostatas.
– Ar vogdamas sausainį žinojai, kad Dievas yra ten, su tavimi, nors aš to ir nematau?
– Žinoma, – tarė vaikas, energingai linktelėdamas galvą.
Tačiau saldumynai ir toliau dingdavo.
Apsiginklavusi kantrybe mama vėl pradėjo pokalbį:
– Ar tuo metu žinojai, kad Dievas tave mato?
– Žinoma.
– Kaip manai, ką Jis tau sakė, kai vogei saldumynus?
– Jis man pasakė: mes čia su tavimi tik dviese, taigi imk du!
Vaikas buvo teisus. Dievas – ne sargybinis, net ne kapinių, kur Jį daugelis „įkurdino“, sargas. Ir turėdamas pasirinkti tarp sausainių ir manęs, be jokios abejonės, Dievas pasirinks mane.
Kokių tik kaukių neuždeda Dievui gerų ketinimų vedami ugdytojai! O kas vėliau vaikus išlaisvins iš Dievo, kaip „liguisto smalsuolio“, rūstaus teisėjo ar Kalėdų Senelio, įvaizdžio?..
Kunigas Vidmantas Kareckas
