Anūko Alekso nuotrauka
Biržų Garbės pilietį Algirdą Vladislovą Butkevičių vasario 16 dieną ištiko jubiliejus. Tokios asmenybės vadinamos renesanso žmonėmis – jis ir produktyvus žurnalistas, ir kraštotyrininkas, Biržų metraštininkas, tautodailininkas, literatas.
Vis dėlto pirmiausia į galvą ateina Pasaulio – Gyvybės medžio vaizdinys. Buvusioje Biržų geležinkelio stotyje rymo jau į kraštovaizdį įaugęs koplytstulpis, skirtas Biržų tremtiniams, – grįžusiems ir likusiems svetimose priešo žemėse. Užušiliuose – atminimo kūrinys Biržų krašto mokytojams tremtiniams. Kaskart, susirinkę prisiminti, su dėkingumu minime autoriaus – Algirdo Butkevičiaus – vardą. Anot archeologės Marijos Gimbutienės, „Lietuviškas stogastulpis, kryžius, koplytėlė dažniausiai stovėdavo ant žemės ir akmenų kauburio ir būdavo panašūs į gyvą medį. Tokie žemės galios simboliai, sujungti su „dieviškaisiais“ (saulutėmis, mėnuliais, paukščiais), turėjo laiduoti žmogaus laimę“. Šiandien šie atminimo ženklai liudija skaudžią istoriją, tačiau medžio ir simbolių magija išlieka. Verta minėti ir klasikinius rūpintojėlius (vienas jų budi Baltijos kelio istorinėje vietoje), jaukiai įsikūrusius biržiečių namuose, kapinėse, menininko dirbtuvėje. Beje, visi, pabuvę toje medinukų galerijoje, akcentuoja ypatingą tos erdvės dvasią, nuostabą: regis, visi Dievo tvariniai ten turi savo vietą. Žmogus irgi nors trumpam nurimsta. Nepažini tautodailės galia turi tęsinį – tėvo drožybos tradiciją perėmė sūnus Vaidotas Butkevičius.
Visos Gyvybės medžio prasmės susibėgusios ir Algirdo Butkevičiaus eilėse. Dvi knygelės „Metų laiptai“, „Grįžtu į save“ kalba apie žmogaus gyvenimą prie medžio kamieno, tvirtas gimtinės šaknis ir žvilgsnį, nubėgantį medžių viršūnėmis. Poetinė erdvė lengvai atpažįstama, kaip ir gyvenimo – mirties cikliškumas: nykstantis kaimas, išėję brangiausi žmonės, motinos ilgesys, žodžio galia. Ir kūrybos prasmė: „Iš žaliosios karalijos / Po delnų kantrios glamonės / Tarsi švytinčios lelijos / Eina drožiniai pas žmones“.
Dar viena sritis – žurnalistika. Ne tik vadovavimas „Biržiečių žodžio“ redakcijai (1989 – 2002), bet ir prasmingi rašiniai apie Biržų krašto kūrėjus. Bene svarbiausia, kad įamžinti, prisiminti ne tik didieji, bet ir mažai žinomi darbštieji kultūros, raštijos pradininkai, mokslininkai. Pakankamai solidi knyga išleista „Biržų krašto siluetai“. Tai irgi apie mūsų šaknis, tiesos ir grožio ilgesį, dėkingumą.
Taigi – jubiliejai yra gera proga pakalbėti apie gyvenimą. Biržų Jurgio Bielinio viešojoje bibliotekoje jaukiai pristatyta spaudinių paroda, o Biržų krašto muziejus „Sėla“ kviečia į susitikimą su Algirdu Butkevičiumi „Eina žodis ir drožiniai pas žmones“. Labai laukiame vasario 24 dieną (šeštadienį), 11 valandą, arsenalo salėje. Patrankos čia tyli, skambės žodis, dainos, klausimai ir atsakymai. Kas gali būti prasmingiau?
Irutė Varzienė, Biržų krašto muziejus „Sėla“
