Aurimas Rima – fotografas, tapytojas, kūrėjas, automobilių ir motociklų fanas. Jis keliauja po įvairius pasaulio motociklų ir automobilių festivalius bei lenktynes ir fiksuoja akimirkas. Rugsėjo 30 dieną 15 val. Biržų tvirtovės arsenale jis pristatys savo fotografijų parodą „Leaking oil“. Ją pagyvins tikras motociklas, kurio tiražas pasaulyje limituotas – tik 480 vienetų. Parodos autorius į pilį kviečia atvykti ir visą Biržų motociklų bendruomenę – baikerius, motokrosininkus, senovinės technikos mėgėjus bei visus motociklais ir fotografija besidominčius biržiečius.
Trumpas pokalbis su parodos autoriumi.
– Aurimai, kaip ir kada pirmą kartą Jūsų rankose atsidūrė fotoaparatas?
– Vaikystėje. Pirmą kartą mano rankose atsidūrė ne fotoaparatas, bet vaizdo kamera, kurią įsigijo tėvai norėdami įamžinti šeimai svarbias akimirkas, o aš ėmiausi iniciatyvos filmuoti. Turbūt tada ir gimė noras fiksuoti akimirkas – mane vedė nesuvaldomas smalsumas.
Gyvename įdomiame amžiuje, kai bene kiekvienas iš mūsų fotografuoja, filmuoja svarbias akimirkas ir dalinasi socialiniuose tinkluose, – ne išimtis ir aš. Tačiau bėgant laikui ėmiau jausti troškimą fotografuoti ne tik telefonu. Norėjau mokytis visa tai daryti profesionaliai. Todėl prieš kelerius metus, dar gyvendamas Jungtinėje Karalystėje, įsigijau pirmąjį skaitmeninį fotoaparatą. Tuo metu dirbau reklamos ir dizaino agentūroje projektų vadovu, tad ir pati darbo specifika turėjo įtakos naujam pirkiniui.
– Kada pajutote meilę fotografijai?
– Kai tau sekasi, įdedi daug pastangų, laiko ir noro, meilė ateina natūraliai. Man buvo įdomu mokytis fotografavimo technikų ir subtilybių, norėjau eksperimentuoti. O bėgant laikui pradėjau mėgautis ne tik procesu, bet ir rezultatu. Gal tai ir nebuvo meilė iš pirmo žvilgsnio, bet ji gimė palaipsniui ir auga iki šiol.
Fotografuodavau viską – ieškojau savo nišos, todėl norėjau išbandyti kuo daugiau fotografijos rūšių. Nuo gamtos iki draugų fotosesijų. Mane ypač domino gamtos fotografija – net ir keliaudamas naktimis pasiimdavau fotoaparatą ir išeidavau „gaudyti“ žvaigždžių, filmuodavau naktinio dangaus timelapse video. Dabar suprantu, kad tai buvo puikus įsivažiavimas į fotografijos meną. Ypač fotografavimas naktį – procesas vyksta lėtai, atvirkščiai, nei fotosesijose ar renginiuose, kai turi reaguoti čia ir dabar. Pats nesuprasdamas pasirinkau sau tinkamiausią mokymosi kelią. Mano mokytojai buvo dangus ir žvaigždės, tad turėjau laiko į valias kontempliuoti ir ieškoti savęs fotografijoje. Bet tuo metu dar nežinojau, kad buvau kelyje visai kitokios fotografijos link.
– Kaip atsirado noras fotografuoti ratuotus objektus?
– Noras fotografuoti metalo ir gumos gabalus gimė tada, kai įsigijau seną klasikinį, neveikiantį motociklą. Tuo metu dirbau su kolega Niku, kuris taip pat turėjo panašų motociklą – kartu ėmėmės remonto darbų. Jautėme stiprų, naivų tikėjimą, kad sugebėsime be profesionalų pagalbos atstatyti senovinius motociklus naujiems gyvenimams. Galiausiai gavosi taip, kad ėmiau labiau fiksuoti remonto akimirkas nei remontuoti savąjį motociklą.
Savo stichiją fotografuoti motociklus ir automobilius pajutau dalyvaudamas viename didžiausių ir įspūdingiausių klasikinių automobilių ir motociklų festivalių visame pasaulyje „Goodwood Festival of Speed“. Su kolega Niku dirbome spaudos atstovais. Susipažinome su nuostabiais žmonėmis, pavyzdžiui, su atstovais iš „Porsche“ muziejaus, kurie į renginį atvežė 1980-ųjų klasikinius automobilius, taip pat su jauna čempione, atvykusia iš Amerikos, kuri atsigabeno savo motociklą. Pabuvus arti žmonių, kurie gyvena tuo, imi dar labiau žavėtis klasikinėmis mašinomis.
Taip pat fotografavau Jungtinėje Karalystėje vykusiuose renginiuose Malle Mile Festival, Duke of London, Bike Shed Festival, Goodwood Festival of Speed ir kituose. Dalyvavau ir Latvijoje Drift Masters European Championship lenktynėse, Aurum 1006 km Powered by Hankook Lietuvoje ir kituose renginiuose.
Fotografuoju detales, ne visą vaizdą. Gana lengva lenktynėse nufotografuoti skriejančią mašiną, bet aš noriu ją pateikti kitu kampu. Noriu atrasti mažą detalę, kurios kiti visai nepastebi: purvinos mašinų dalys, tepaluotos rankos, kažkas neveikia ir motociklas neužsiveda. Tada gaudau akimirkas, kaip sukinėjamos detalės, bandoma užvesti mašiną arba kaip žmogus erzinasi. Norisi užfiksuoti emociją, nes tai duoda labai daug gyvybės fotografijai.
– Ar tai reiškia, kad jau atradote savo fotografijos kryptį?
– Manau, kad taip. Niekur taip nesijaučiu savimi, kaip fiksuodamas akimirkas lenktynėse. Ten esu vienas, stengiuosi būti šešėliu, o žmogus, kurį bandau nufotografuoti, yra atviras, nesusikaustęs, nes manęs nemato, nejaučia šalia. Lenktynininko susikaupimas prieš starto liniją, jo susitelkimas į meditaciją, nusiraminimas – tai yra didžiausias žavesys.
– Ar buvo tokių dienų, kai norėjote padėti fotoaparatą į šalį ir nebefotografuoti?
– Tuomet, kai pirmą sykį savomis akimis išvydau formulės lenktynes, DTM automobilių klasės startą ir C grupės automobilius. Nefotografavau, tik stebėjau – tai buvo vieni įsimintiniausių įvykių gyvenime, todėl norėjau tai pasilikti sau. Pamenu, startavus C grupės automobiliams, ne tik pasidėjau fotoaparatą, bet ir užsimerkiau – norėjau klausytis garso.
– „Leaking oil“ – pirmoji Jūsų paroda. Kaip gimė mintis surengti parodą? Apie ką ji?
– Nors ir tyliai pasvajodavau apie savo fotografijų parodą, šį kartą mintis kilo ne man, bet Evelinai Greiciūnaitei (GREI kūrybiniai projektai), kuri organizuoja įvairius projektus. Buvo nedrąsu, kažkodėl vis galvodavau, kad mano fotografijos tinka tik soc. tinklams. Tačiau padrąsintas draugės ir organizatorės, nusprendžiau imtis parodos. Jei jau yra galimybė, kodėl gi ne? Juk tai kažkas panašaus, kaip ir atlikėjui lipti ant scenos – bijai, bet labai smagu ir smalsu.
„Leaking oil“ – tai ne tik adrenalino siekis, bet ir gyvenimo būdas, sava filosofija, meditacija. Fotografijomis siekiu atskleisti gyvą santykį tarp žmogaus ir mašinos, ir nerti gilyn, į kitokį adrenalino kupiną sporto suvokimą, kur šaltas metalo ir gumos gabalas negali veikti be žmogaus, ir atvirkščiai.
Ši parodo jau buvo eksponuota Vilniaus Užupio meno inkubatoriuje, Širvintose, dabar atvykstame į Biržus. Labai džiaugiuosi, kad galiu atvežti savo darbus į vieną seniausių ir gražiausių Lietuvos miestų. Nekantrauju pasidalinti savo kūryba su Biržų gyventojais. Labai tikiuosi, kad mano darbai patiks ir ateityje būsiu priimtas ir trečiai, ir ketvirtai, gal net ir dešimtai parodai Biržuose! Labai esu dėkingas Biržų krašto muziejaus „Sėla“ kolektyvui už suteiktą proga dalintis savo kūryba.
Paroda Biržų tvirtovės arsenalo salėje veiks rugsėjo 26 – spalio 31 dienomis darbo valandomis. Parodos atidarymas – rugsėjo 30 d. 15 val. Į parodą kviečiu atvykti Biržų motociklų mėgėjų bendruomenę: baikerius, motokrosininkus, senovinės tehnikos fanus bei visus biržiečius, besidominčius fotografija ir motociklais. Jei bus geras oras, kviečiu išrikiuoti savo motociklus Pilies kieme, kad juos galėtų apžiūrėti biržiečiai.
Visos parodos metu galite ne tik apžiūrėti fotografijas, bet ir jas įsigyti. Užsukite!
Pagal Evos Urbanavičiūtės str. parengė Edita Mikelionienė
Asmeninio archyvo nuotr.
