Biržų rajono vandenyse gyvenantiems ir gerai besijaučiantiems bebrams neliko nieko švento. Jie be gailesčio graužia bočių apdainuotus medžius, naikina želdinius, kurie išgelbės Biržus nuo globalinio atšilimo. Negana to, jie nusitaikė ir į žmogaus kūrinį, kurio ilgus metus lyg išganymo laukė Biržų rajono žvejai.
Tik pernai Kilučių ežere buvo padaryta valčių nuleidimo vieta, o prie jos pastatytas pontoninis lieptas. Tam, kad žvejams būtų patogiau į valtelę įlipti, o grįžus su gyvenimo laimikiu jį į krantą lengviau iškelti.
Bet nespėjo ilgai žvejai pasinaudoti tuo liepteliu – greitai žiema atėjo. Šį pavasarį dar lydekų žūklės neprasidėjo, tad valčių ežeruose taip pat nematyti. Bet lieptu anksčiau už žvejus pradėjo naudotis bebrai. Tiesa, jie ant jo neguli – jie jį graužia. Paragavo vienur – nepatiko, pagraužė kitą lentą – visai nieko.
Reikia tikėtis, kad terasinės lentos netaps bebrų delikatesu ir pontoniniu lieptu dar spės pasinaudoti žvejai. O jei ne, tai vietoje „Darom 2024“ teks skelbti akciją „Gaudom 2024“ su šūkiu: „Pagauk bebrą, išgelbėk lieptą“.
