„Vyks pavasaris“, – pranešamas neatšaukiamas faktas svarbių institucijų pasitarime dėl tilto per Apaščią statybos. Žinią paskelbia atsakingos įstaigos vadovas, todėl saugosime neršiančias žuvis ir perinčius paukštelius.
Žmonių bendruomenėje vieni kitus saugosime mažiau. Tą signalizuoja ir žinia iš kito Biržuose vykusio labai svarbaus renginio – policijos ataskaitinio susirinkimo. Kaimo bendruomenių vadė džiūgauja galimybių (kai kam – galvijų) paso naikinimu. Dabar tai jau bus galima rengti susirinkimus, laimės neslepia bendruomenių lyderė. Į jos džiaugsmą atsiliepia ir kito kaimo bendruomenės pirmininkė.
Tuo metu aplinkui vis dar kyla infekcijos plitimo rodikliai, policijos ir savivaldybės pareigūnai tikrina užsikrėtusiųjų gyvenimo būdą. Jie atlieka pareigą, kad iš izoliacijos aptvarų besiveržiantieji (na, tie, kuriems, pasak pačių žmonių, tinka gyvulių pasai) neplatintų užkrato.
Galima piktintis griežta ar, kai kurių asmenų supratimu, pertekline kontrole, tačiau, kaip rodo gyvenimas, ji būtina. Kad iš apribojimo aptvarų nesiveržtume kaip tie ūkiniai galvijai, negalintys gyventi be botago ar elektrinio piemens.
O tos tiesiog gyvuliškai trokštamos laisvės, pristabdytos galimybių pasais, taip norisi. Todėl sveikinkime vieni kitus, pagaliau iš tvarkos aptvaro ištrūkusius. Keikime valdžią (juk tai daryti šitaip lengva). Pulkime laigyti, šėlioti po įvairius susibūrimus, mindykime kaukes ir galimybių pasus…
Elkimės kaip iš bunkerio išlindę ir kuriems liaudyje kartais siūloma tiesiog „išsiplauti galvą“. Pasileiskime neplautus plaukus ir aistringai ieškokime konstitucinių ar „savo nuožiūra“ suvoktų laisvių…
O kaip yra su kai kurių savivaldybės įstaigų galvomis, štai kur klausimas. Jos iš bunkerio kaip ir išlindusios – laisvo pasaulio pinigus ir valdišką leksiką įsisavinusios, apie laisves ir teises kalbančios. Tik va, sumišimo ir painiavos tose galvose likę daug.
Neberašykit bunkerio naujienų, nebūkite įstrigę laike, siūlo korespondentams iš bunkerio neišsiropščianti asaba. Šios kūnas jau lyg ir išlindęs, ES ir visokių fondų pagalbos ranką gavęs, tačiau galva tai vis dar bunkeryje likusi. Todėl ir bunkerio naujienos skirtos šitam tebekyšančiam organui.
O kaip yra su kai kurių savivaldybės įstaigų galvomis, štai kur klausimas. Jos iš bunkerio kaip ir išlindusios – laisvo pasaulio pinigus ir valdišką leksiką įsisavinusios, apie laisves ir teises kalbančios. Tik va, sumišimo ir painiavos tose galvose likę daug.
Tereikia išgirsti, kaip globos namų ir aukštesnių institucijų vadovai kalba apie gyvenimo nuskriaustų žmogelių teises ir galveles! Tada išsyk suabejoji, ar tose didžiosiose galvose sveikos nuovokos yra pakankamai.
Kita vertus, gal tai yra tik saugiame valdiškame užutekyje popintų ir dideliais viršininkais besijaučiančiųjų įžūli taktika? Iš varlių į princus virtę jie taško dumblą į akis kitiems, kalba apie žmogaus laisves ir teises.
Žemiau – testas, ar jau laikas būtų išsiplauti bunkerines galvas.
Pirmas variantas. Kefyro ar papildomo šaukšto košės prašantys senoliai yra „nukvakę“ nuo senatvės, susidraugavę su Alzhaimeriu ir nebeatsimenantys, kada, ką ir kur valgė. Todėl jais tikėti ir pasitikėti negalima.
Antras variantas. Tie patys senoliai puikiai skaito dokumentus, raito parašus po kažkieno atneštais spausdintais lapais ir taip realizuoja savo teises pasirinkti gydytoją (turto valdytoją ir kt.?).
Reikia atsakyti, kuris princų taikomas taktikos variantas yra teisingas.
Atsakymas: teisingi abu variantai. Pagal poreikį.
