Liepos pradžioje Latvijoje vykusiame pasaulio jaunimo sportinės karpių žūklės čempionate Lietuvos rinktinė iškovojo sidabro medalius. Prie puikaus rezultato prisidėjo ir aštuoniolikametis biržietis Erikas Andželis.
Pasaulio jaunimo karpių žūklės čempionate varžėsi pajėgios Anglijos, Prancūzijos, Italijos, Vengrijos ir kitų šalių rinktinės. Nors konkurentai rimti, bet jaudulio biržiečiui nebuvo itin daug.
„Nebuvo didelio jaudulio, tiesiog eini ir gaudai. Daugiau buvo vargo, nes karpių žūklės varžybos trunka ne vieną parą ir reikalauja daug jėgų. Tris paras miegi po kelias valandas ir tai budėjimo režimu, nes meškerės užmestos, signalizatoriai sujungti. Antrą dieną žiauriai nesisekė, iš dešimties kibimų su kolega savo sektoriuje vos vieną karpį ištraukėm. Tai tada pradeda visokios mintys lįsti: kam čia man viso to reikia ir t. t. Bet kita diena buvo geresnė ir vėl viskas gerai“, – pasakojo E. Andželis.
Į Lietuvos rinktinę jis buvo pakviestas po gerų pasirodymų Lietuvoje vykstančios varžybose.
„Šiemet itin didelių sunkumų man patekti į rinktinę nebuvo, kitąmet bus sunkiau. Mane žvejojantį pastebėjo, įvertino ir džiaugiuosi galėjęs atstovauti šaliai bei iškovoti medalius. Svarbu pažymėti, kad rinktinėje žvalgo pareigas ėjo kitas biržietis, mano draugas Ernestas Žiukas, kuriam žvejoti dėl amžiaus dar nebuvo galima. Su juo mes ir Lietuvoje žuvį gaudome, ir drauge užsikrėtėm karpių žūkle“, – sakė žūklės entuziastas.
Papilio tvenkinio gyventojai
Meškerė Eriko rankose atsirado dar vaikystėje, kai ją šešiamečiui padovanojo tėtis. Nuo tai laiko jis ir žvejoja. Karpiais vaikinas susidomėjo gal prieš penkerius metus, o dar rimčiau į hobį pažiūrėjo ir varžybose dalyvauti pradėjo kiek daugiau nei prieš metus.
„Karpius pradėjome gaudyti Papilio tvenkinyje, bene vieninteliame, kuriame šių žuvų iš tiesų yra. Būdavo, mane prie tvenkinio mama nuveža ir palieka dienai ar savaitgaliui. Ilgiausiai savaitę esame prabuvę. Jei maisto ar kažko trūksta, vėl mamai skambutis. Jai, manau, vienu metu visas šitas mūsų reikalas jau buvo stipriai įkyrėjęs. Dabar vairavimo teises turiu, kur reikia, pats nuvažiuoju, tai viskas paprasčiau“, – šypsodamasis sakė žvejys.
Į pasvarstymus, kad gal Papilio tvenkiny žuvies nebėra tiek, kiek seniau, profesionalus žvejys turi savo atsakymą.
„Karpių ten yra, tik ne kiekvienam šią gudrią žuvį pavyksta pagauti. Žinoma, būna dienų, kad ir mes su draugu nepagaunam. Nesimaitina, nevaikšto karpiai – ir ką tu padarysi. Be to, jų ieškoti reikia. Nebūtinai karpis bus ten, kur žvejys nori, kur jam graži gamta. Papilyje esu pagavęs visokių karpių, bet didžiausias svėrė 17 kg. Jį paleidau atgal, net nufilmuota yra. Praktiškai visą žuvį paleidžiame, žvejojame ne dėl maisto. Aš pats išvis žuvies nevalgau. Na, gal išskyrus lašišą“, – kalbėjo E. Andželis.
Visas uždarbis – minventoriui
Sportinė karpių žūklė – brangus užsiėmimas. Didelės ir stiprios žuvys reikalauja atitinkamo inventoriaus, pašarų. Dalyvavimas varžybose taip pat labai brangus. Kol kas viską reikia dengti iš savo kišenės.
„Meškerės tvirtos, ritės specialios ir jų reikia ne vienos. Bendra inventoriaus kaina jau ne šimtais, o tūkstančiais skaičiuojama, nors pas mane dar viskas ne garsiausių firmų. Dalyvavimas varžybose irgi brangus reikalas. Vien startinis mokestis 200-350 eurų, pašarams apie 200 eurų gali išeiti. O kur dar kelionė, pačiam kažką pavalgyti juk reikia. Tai viskas, ką pavyksta uždirbti, praktiškai hobiui išeina. Bet kol jaunas, be įsipareigojimų, tai kaip ir niekas dėl to nekenčia“, – kalbėjo žvejys fanatikas.
Namuose, be karpinių meškerių, yra ir kitų, bet jas į rankas jis paima rečiau.
„Būna, ir su spiningu pamėtau, ir kitą žuvį pagaudau, bet dėl pramogos, mėgėjiškai. Esu dalyvavęs spiningavimo varžybose, bet tai buvo seniai ir dabar, jei dalyvauju varžybose, tai tik karpių gaudymo. Tiesa, dabar nuo žūklės pusiau priverstinę pertrauką iki kitų metų reikės daryti“, – suintrigavo pašnekovas.
Išvyksta į kariuomenę
Jau rugpjūčio pabaigoje jauno vyro rankose meškerę pakeis ginklai. E. Andželis savo noru išvyksta atlikti karinės tarnybos.
„Dabar laukia tarnyba kariuomenėje ir pertraukėlė nuo žvejybos. Bet viskas gerai dėliojasi – tarnybą turėčiau baigti kitų metų vasaros pradžioje, kuomet prasidės ir naujas karpių žūklės sezonas. Be to, kariuomenėje netinginiausiu ir fiziškai padirbėsiu, nes karpių žvejyboje jėgos reikia, ir nemažai“, – sakė būsimas kareivis.
Žvejybos metu masalai gali būti užmetami 140-160 metrų. Nėra lengva ir paprasta ne tik užmesti – dar didesnis darbas yra iš tokio atstumo žuvį prisitemti.
„Kai užmetimai tolimi, o karpis nemažas, tai iš tiesų yra reikalų ir reikia turėti fizinių jėgų. Kiek laiko tenka kovoti su žuvimi, sunku pasakyti. Nėra kada skaičiuoti, nes tiesiog tuo metu dirbi su ja, kad nenutrūktų ar neįplauktų, kur nereikia. Kai esi dviese, šiek tiek lengviau, nes karpiui artėjant prie kranto, kolega brenda į vandenį su graibštu žuvies pasitikti“, – pasakojo karpių gaudytojas.
