KAS LIEKA
Kartais žiūriu, kas lieka iš žmonių.
Pavyzdžiui, knygos lentynoje – padėtos matomoje vietoje, lengvai pasiekiamos ir kartais skaitomos.
Knygos, kurios keliauja į dėžes kur nors palėpėse ar sandėliukuose ir lieka ten amžiams.
Knygos, kurios išvis keliauja kur nors iš namų (pas kitus žmones ar į makulatūrą), ir tu džiaugies, kad jos iškeliauja…
Visos tos knygos juk buvo/yra … žmonės.
Žmonės, kurie jas parašė. Nes kažkaip daugiau gyvenime teko bendraut su žmonėmis, kurie rašė vienokias ar kitokias knygas.
Nemažai jų jau išėjo. Suvisam.
… kartais žiūri į knygas lentynose ir galvoju, kad tik tiek kartais lieka iš žmogaus.
Iš kitų lieka dar mažiau arba visai nieko.
Ničnieko.
MASĖ IR KIEKIS
Politika dažnai tėra kvailių kvailinimas.
Ne taip retai kvailys kvailina kvailius ir yra išrenkamas.
Ir juokiasi seniai į dulkes pavirtusiame karste besiverčiantys ant kito šono sudilę kauleliai Erazmo Roterdamiečio, kadaise parašiusio žmonijos kvailybės bibliją, kuriai jie meldžiasi dažniau nei besikeičiantiems dievams – knygą „Pagiriamasis žodis kvailybei“.
Šiuolaikinė kvailybė labai „moderni“ ir virtuali.
Nes kvailio, recidivysto, narkomano, silpnapročio ar alzhaimeriu sergančios ir nieko jau nenuštuokiančios senolės/olio balsas rinkimų urnoje lygiai taip pat vertingas kaip toliaregio išminčiaus…
Čia kokybė nieko nelemia, tik – kiekis.
Masė ir kiekis, kiekis ir masė.
TU ŽINAI
Vasaros tampa greitesnės, rudenys – ilgesni.
Ir tu pernelyg gerai žinai – kas, kur, kaip ir kodėl…Nustatyti specialųjį paveikslėlį
Ir rudenio tamsa gilesnė negu buvo anksčiau, ir labai asmeniška…
