Eseistikos etiudai ir vienas verlibras
ATMINTIS VAGABUNDĖ
Paryčiais, kai pabundi tamsoj ir nebegali užmigti, atmintis vagabundė valkatauja smegenų tyruose… Staiga atsimeni tai, ko anksčiau niekada neatmindavai. Galbūt tuose niekad nenaudojamų smegenų ląstelių tyruose ir slepiasi visa tai, ką užmiršai suvisam, kas, regis, tavo gyvenime niekad neįvyko, bet paaiškėja, kad būta iš tiesų…
Ne tik šviesūs, bet ir tamsūs dalykai.
IŠVYKIMO PORTALAS
Jau esi jo prieangiuose ar net gyveni jame.
Nuolat matai išvykstančius, nors retai kuriuos palydi.
Tai kelionė be bilieto į vieną pusę, ir tavo karta yra šio portalo šeimininkė, jo užgrobėja, nors yra smarkiai atsiliekančių, iš kitos, daug senesnės kartos.
Portalas galbūt primintų oro uostą, tačiau jame nėra lėktuvų, nekalbant jau apie lakūnus ar jaunas grakščias stiuardeses, pagaliau visi iškeliaujantys neturi lagaminų, kuprinių, net rankinių, nekalbant jau apie pinigines ar bankų korteles.
Ir keisčiausia tai, kad iš čia iškeliaus visi, nors niekas nežino savo kelionės laiko ir, be abejo, atvykimo vietos, kurios galbūt niekad nebuvo, nėra ir nebus.
SAPNŲ SODININKAS
sapnų sodininkas
vis tebesodina
sapnų medžius
su mėlynų
upių šaknimis
su debesų lapais
ir nesvarbu
kad juos nusineša vėjai
vardais Užmarštis ir Niekados
sapnų sodininkas
vis viena sodina medžius
nes pasaulis baigiasi
nes pasaulis baigiasi
vis dar nesibaigdamas
