• Prenumerata
  • Reklama
  • Taisyklės
  • Kontaktai
Sekmadienis, 22 birželio, 2025
No Result
View All Result
Biržų laikraštis "Šiaurės Rytai"
  • Pradinis
  • Aktualijos
    • Biržų naujienos
    • Kaimas
    • Verslas
    • Kriminalai
    • Sveikata
    • Sportas
    • Linksmieji tyrimai
  • Nuomonės
    • Komentarai
    • Politikų tribūna
    • Piliečių balsas
    • Atgarsiai
    • Jaunimo balsas
  • Žmonės
  • Kultūra
    • Kultūros įvykiai
    • Švietimas
    • Projektai
    • Jungtys
    • Laikas su Dievu
    • Bulvaras
    • Konkursai
  • Renginiai
  • Skelbimai
  • Kontaktai
  • Naudinga
  • Pradinis
  • Aktualijos
    • Biržų naujienos
    • Kaimas
    • Verslas
    • Kriminalai
    • Sveikata
    • Sportas
    • Linksmieji tyrimai
  • Nuomonės
    • Komentarai
    • Politikų tribūna
    • Piliečių balsas
    • Atgarsiai
    • Jaunimo balsas
  • Žmonės
  • Kultūra
    • Kultūros įvykiai
    • Švietimas
    • Projektai
    • Jungtys
    • Laikas su Dievu
    • Bulvaras
    • Konkursai
  • Renginiai
  • Skelbimai
  • Kontaktai
  • Naudinga
No Result
View All Result
Biržų laikraštis "Šiaurės Rytai"
No Result
View All Result

Kad dešra neatsiduotų žibalu, o ant mėsos nebyrėtų pleiskanos

Autorius: Edita Mikelionienė
2023-04-25
Kategorija: Projektai, Kultūra
A A
Kad dešra neatsiduotų žibalu, o ant mėsos nebyrėtų pleiskanos

Švaros savaitės dalyvių - pradžios mokyklų mokinių - eisena Pasvalio ar Vabalninko gatve. Vaikai rankose laiko plakatus, kurie skelbia: Nieko nepirksime nešvarioj krautuvėj“; „Kur švaru, ten gražu“; „Lai Lietuva tampa švaros pavyzdžiu“; „Iš kūno galima spręsti apie sielos švarumą“. Biržų krašto muziejaus „Sėla“ fondų nuotr.

Share on FacebookShare on Twitter

Tarpukario Lietuvoje parduotuvėse buvo žiūrima, kad būtų pardavinėjami sveiki produktai, kad jie būtų švariai užlaikomi, nedulkėtų, musės ir kiti parazitai jų neterštų. Tačiau šių taisyklių ne visuomet buvo paisoma ne tik parduotuvėse, bet ir turguose, todėl spaudoje pažeidėjai buvo aršiai kritikuojami už neskalbtus chalatus, ant mėsos byrančias pleiskanas ar nuo arklių prunkštimo apsitaškančią varškę.

1937 m. laikraštyje „Verslas“ daktaras V. Kauza rašė: „Tik gražiai ir švariai parduodamas maistas yra skanus. Maisto skanumas nėra kokia prabanga, bet būtina sąlyga. Su apetitu suvalgytas maistas yra mūsų sveikatai naudingas“.
Tačiau anaiptol ne visose parduotuvėse, o ypač turguose tos švaros buvo paisoma, nors savivaldybių sanitarinės komisijos jas tikrindavo kartais į pagalbą pasitelkusios net policijos pareigūnus. Dėl ko prekybininkai sulaukdavo pylos?

Chalatai nuo nešvarumų tapdavo keleriopai storesni
Tikrintojams dažnai užkliūdavo neskalbti pardavėjų chalatai. „Daug kur tenka pamatyti, kai pardavėjai nors ir su chalatais, bet tas chalatas ant jo kabo kaip ant baslio plačiai atsilapojęs, chalato skvernai trinasi į visus aplinkinius daiktus. Pasižiūrėjus iš arčiau į daugumos pardavėjų chalatus, susidaro įspūdis, kad tie chalatai toli gražu ne dažnai mato muilą ir vandenį“, – rašoma laikraštyje „Verslas“.

Ypač dėl nešvaros buvo kritikuojami kai kurių kepyklų duonos ir pyragų išvežiotojai: „Jie važiuoja per debesis dulkių (ypač kai mažiau laistomos gatvės). Jų rūbuose dulkių prisėdę dievai žino kiek, o vis tiek jie atvažiavę prie parduotuvės dedasi ant dulkėtos rankovės kelis ar keliolika kepalėlių duonos ir neša parduotuvėn. Grįžę ima tomis pačiomis rankomis niekuomet nevalomas ir nedezinfekuojamas vadeles ir važiuoja prie sekančios parduotuvės“.
Rašoma, kad kartais duonos išvežiotojai dulkėtomis gatvėmis važiuoja vilkėdami chalatus, „dievažin, kada skalbtus“. Vienos kepyklos išvežiotojai, anot straipsnio autoriaus, dėvi storo naminio audeklo „žiūrstus“ ir chalatus, „kurie, be abejo, nuo jų pasiuvimo nė kartą neskalbti ir nuo pridulkėjusių į juos miltų dulkių ir kitokių visų „gerumų“ pasidarė jau keleriopai storesni“.

Tikėtasi, kad plaukai ir pleiskanos nekrenta ant kapojamos mėsos
Ne ką mažiau kritikuojami ir mėsininkai. „Niekur beveik nematyti, kad mėsininkai būtų su baltomis skalbiamomis kepuraitėmis. Jiems kapojant mėsą plaukai laksto – vėduojasi į visas puses. Mes galime tikėtis, kad jų plaukai neslenka ir nekrinta iš galvos ant kapojamos mėsos, mėsininko galva švari – joje nėra pleiskanų ir jos ant parduodamos mėsos nebyra. Bet vis tiek būtų daug geriau, jei mėsininkai, pienininkai ir bendrai visokie valgomų dalykų pardavėjai-pardavėjos atsisakytų nuo demonstravimo gražiųjų plaukų garbanų, o dėvėtų skalbiamas kepuraites arba skareles. Šis reikalavimas ypač turėtų būti taikomas įvairiems konservų gamintojams, dešrininkams, kepėjams ir kulinarams-virėjams“.

Kodėl dešra buvo žibalo skonio, o dantyse girgždėdavo smėlis?
O kodėl kartais šviežias ir, atrodo, geras maistas savotiškai kvepėdavo arba dvokdavo žibalu ar jo nebūdavo galima valgyti, nes dantyse girgždėdavo smėlis?
Ogi todėl, rašoma „Versle“, kad „neretai pardavėja parduoda klientui žibalą, paskubomis nusitrina rankas į chalatą ir čia pat imasi sverti dešras ar kitus jau paruoštus maisto produktus, arba atsveria smėliuotas žalias bulves ir tom pačiom rankom ima bulkutes ir t. t. Šitokie ir panašūs vaizdai ypač metasi į akis pas vienos tautybės pardavėjus-pardavėjas“.
Rašoma, kad net ir stambiose to meto parduotuvėse praustuvė retai būdavo įtaisyta patogioje vietoje, padėtas muilas ir švarus rankšluostis, o pardavėjų rankos, deja, būdavo neperšvariausios, „neretai su dideliu panagėse gėdulu“.

Kokiomis „limpamomis“ ligomis buvo galima užsikrėsti?
Dar blogiau, anot straipsnio autoriaus, kad pardavėjai „patys priiminėja pinigus, kurie niekada nevalomi ir nedezinfekuojami. Juk tuos pačius pinigus, kuriuos priima maisto pardavėjas ir už kelių minučių, nenusimazgojęs rankų, padavinės maisto produktus, galbūt prieš kelias minutes laikė savo rankose džiovininkas (sergantis atvira džiovos forma ir skrepliuojantis džiovos bacilomis), arba sifilitikas, arba kitokia limpama liga sergantis ligonis“. Kad šitų nesklandumų parduotuvės išvengtų, siūloma skirti žmogų – kasininką, kuris priiminėtų pinigus. Kaip pavyzdys pateikiamos „Maisto“ bendrovė parduotuvės, įvedusios tokią tvarką.

Turguje – arklio apiprunkšta varškė, grietinė ir sviestas
Tačiau labiausiai dėl švaros laikraštyje kritikuojami turgaus prekiautojai ir tarnybos, kurios į turgus „nekreipia mažiausio dėmesio sanitariniu atžvilgiu“.
„Pasidairius po vežimus matome, kad prie vieno galo vežimo pririštas arklys ėda iš vežimo, prunkščia, o kitame gale parduodama grietinė, sūriai, sviestas arba duona. Arklys prunkšdamas apiprunkščia produktus arba atlikdamas gamtinius reikalavimus apteškia su kojomis gretimam vežime esamus produktus“, – rašoma laikraštyje.

Produktai turguose apnešami ir dulkėmis, kurios „prisotintos įvairių bacilų“. O ūkininkas, pašėręs arklį, parduoda produktus pirkėjui neplautomis rankomis.
„Kitur koks nors apšepęs pirklys pintinę pasidėjęs bulkas pardavinėja, o čia pat pro šalį važiuodamas arklys su uodega apšlaksto, turbūt, kad nebūtų taip kietai bulkos įkepintos. Visi tai mato, bet niekas dėmesio nekreipia ir nepagalvoja, kiek tas gali atnešti ligų. Atrodo, kad turguje perka iš Marso atskridę pirkėjai ir jų sveikatingumas bereikšmis, – piktinasi straipsnio autorius. – Visas gyvenimas žengia į priekį, kultūrėja. Reikėtų nepraleisti pro pirštus ir turgaus prekybos. Į tai pirmiausia turėtų atkreipti dėmesį savivaldybės, nes tas yra jų žinioje“.

Pastaba kirpykloms dėl nedezinfekuotų šepetėlių „veido nudulkinimui“
Ko gero, mažiausiai „nusidėjo“ to meto kirpyklos: „Gal daugiau dabojama švara kirpyklose. Malonu matyti, kai kirpėjas-skutėjas, prieš aptarnaudamas naują klientą, mazgojasi su muilu rankas, dezinfekuoja spiritu arba liepsna skustuvą, žirklutes bei kerpamąsias mašinėles. Gaila, jog niekada neteko matyti, jog būtų dezinfekuojami šepečiai, vartojami plaukų sušukavimui bei minkšti šepetėliai plaukų nuotrupų nuo veido nudulkinimui“, – rašo daktaras V. Kauza.

Švaros savaitės šūkis – „Nieko nepirksime nešvarioj krautuvėj“
Nors švaros ir higienos pažeidimų tikrintojai rasdavo, tačiau su tuo kovojo ir manė, kad švaros reikia mokyti ir jaunąją kartą. Pavyzdžiui, „Biržų žinios“ rašė, jog Biržuose buvo rengiamos Švaros savaitės. Švaros savaitės metu vykdavo vaikų eisenos Biržų gatvėmis, buvo skaitomos paskaitos.

Apie švaros savaitę Biržuose buvo rašoma jau 1928 m. „Biržų žiniose“. 1930 m. laikraštyje aptinkamas toks įrašas: „Švaros savaitė Biržuose. Birželio 1 d. dr. Markevičius skaitė labdarių namuose paskaitą. Dr. Mikelėnas laikė paskaitą salėje, kuri yra prie reformatų bažnyčios klebonijos. Žydų, gi, švaros savaitės komitetas surengė š. m. birželio 6 d. pirmąkart Biržuose žydų mokinių ir jaunuomenės eiseną-manifestaciją. Eisenos dalyviai nešė lietuvių ir žydų tautiškas vėliavas. Dalyvavo vaikų darželis, pradžios mokykla ir sporto organizacijos. Viso apie 300 asmenų. Visi dalyviai buvo pasipuošę žydų tautiškos (mėlynos ir baltos) spalvos ženklais. Nešė daug lietuviškų ir žydiškų plakatų apie švaros reikšmę. Labdarių brolių Dizmeikių, tik ką atvykusių Amerikos ekskursantų, nusamdytas gaisrininkų orkestras žygiavo priešaky manifestacijos ir nuolat grojo įvairius maršus… Dagilio aikštėje, gražiai išsirikiavus visiems manifestantams, buvo pasakyta lietuviškų, žydiškų ir hebraiškų prakalbų…“

Švaros savaitė Biržuose vyko ir 1931 m. gegužės 17–24 dienomis. Buvo surengta Švaros savaitės dalyvių – pradžios mokyklos mokinių – eisena Pasvalio ir Vabalninko gatvėmis. Vaikai rankose laikė plakatus su užrašais: „Nieko nepirksime nešvarioj krautuvėj“; „Kur švaru, ten gražu“; „Lai Lietuva tampa švaros pavyzdžiu“; „Iš kūno galima spręsti apie sielos švarumą“.

ShareTweetSend
Senesnis įrašas

Įvyko vaikų plaukimo varžybos

Kitas įrašas

Ridu, ridu, riduolėli

Susiję straipsniai

Budėkime ir burkimės

Budėkime ir burkimės

2025-06-17
Bandymas sugrįžti į savo kraštą

Bandymas sugrįžti į savo kraštą

2025-06-17
Į kamuolį susipynė meilės šeimai ir sportui jausmai

Į kamuolį susipynė meilės šeimai ir sportui jausmai

2025-06-17
Apie žodį, kurio nebuvo

Apie žodį, kurio nebuvo

2025-06-14
Kitas įrašas
Ridu, ridu, riduolėli

Ridu, ridu, riduolėli

Naujausi įrašai

  • Afiša
  • Biržuose prasidėjo vienetų tęstinis teniso turnyras
  • Budėkime ir burkimės
  • Biržeičiai – kandidatai į Lietuvos motokroso rinktinę
  • Seniūnijų vadovybės korpuse – kaita

Skaitomiausi įrašai

  • Gėlių pasaulyje – dar vienos įkurtuvės

    Gėlių pasaulyje – dar vienos įkurtuvės

    0 shares
    Share 0 Tweet 0
  • Į kamuolį susipynė meilės šeimai ir sportui jausmai

    0 shares
    Share 0 Tweet 0
  • Vabalų portretai, laivų statyba ir kiti gydytojo Manto Žibo pomėgiai

    0 shares
    Share 0 Tweet 0
  • Seniūnijų vadovybės korpuse – kaita

    0 shares
    Share 0 Tweet 0
  • Spalvingą istoriją menantis namas pradėtas griauti

    0 shares
    Share 0 Tweet 0
  • Prenumerata
  • Reklama
  • Taisyklės
  • Kontaktai
Sprendimas: ITBrolis

© 2021 Visos teisės saugomos Siaure.lt

No Result
View All Result
  • Pradinis
  • Aktualijos
    • Biržų naujienos
    • Kaimas
    • Verslas
    • Kriminalai
    • Sveikata
    • Sportas
    • Linksmieji tyrimai
  • Nuomonės
    • Komentarai
    • Politikų tribūna
    • Piliečių balsas
    • Atgarsiai
    • Jaunimo balsas
  • Žmonės
  • Kultūra
    • Kultūros įvykiai
    • Švietimas
    • Projektai
    • Jungtys
    • Laikas su Dievu
    • Bulvaras
    • Konkursai
  • Renginiai
  • Skelbimai
  • Kontaktai
  • Naudinga

© 2021 Visos teisės saugomos Siaure.lt

Tvarkyti sutikimą dėl slapukų
Siekdami teikti geriausią patirtį, įrenginio informacijai saugoti ir (arba) pasiekti naudojame tokias technologijas kaip slapukus. Jei sutiksime su šiomis technologijomis, galėsime apdoroti duomenis, tokius kaip naršymo elgsena arba unikalūs ID šioje svetainėje. Nesutikimas arba sutikimo atšaukimas gali neigiamai paveikti tam tikras funkcijas ir funkcijas.
Funkcinis Visada aktyvus
Techninė saugykla arba prieiga yra griežtai būtina siekiant teisėto tikslo – sudaryti sąlygas naudotis konkrečia paslauga, kurios aiškiai paprašė abonentas arba naudotojas, arba tik tam, kad būtų galima perduoti ryšį elektroninių ryšių tinklu.
Parinktys
Techninė saugykla arba prieiga yra būtina teisėtam tikslui išsaugoti nuostatas, kurių neprašo abonentas ar vartotojas.
Statistika
Techninė saugykla arba prieiga, kuri naudojama tik statistiniais tikslais. Techninė saugykla arba prieiga, kuri naudojama tik anoniminiais statistikos tikslais. Be teismo šaukimo, jūsų interneto paslaugų teikėjo savanoriško įsipareigojimo ar papildomų įrašų iš trečiosios šalies, vien šiuo tikslu saugoma ar gauta informacija paprastai negali būti naudojama jūsų tapatybei nustatyti.
Rinkodara
Techninė saugykla arba prieiga reikalinga norint sukurti naudotojo profilius reklamai siųsti arba sekti vartotoją svetainėje ar keliose svetainėse panašiais rinkodaros tikslais.
Tvarkyti parinktis Tvarkyti paslaugas Tvarkyti {vendor_count} pardavėjus Skaitykite daugiau apie šiuos tikslus
Peržiūrėti nuostatas
{title} {title} {title}
Skip to content
Open toolbar Nustatymai

Nustatymai

  • Padidinti tekstąPadidinti tekstą
  • Sumažinti tekstąSumažinti tekstą
  • BespalvisBespalvis
  • KontrastasKontrastas
  • Neigiamas kontrastasNeigiamas kontrastas
  • Šviesus fonasŠviesus fonas
  • Žymėti nuorodasŽymėti nuorodas
  • Antraščių dydisAntraščių dydis
  • Reset Reset