Kaip stiprinti organizmą persirgus COVID-19? 8 vaistininkės patarimai Laikas, kurio prireikia atsistatymui po COVID-19, individualus kiekvienam pacientui – tai gali būti kelios dienos, savaitės ar net mėnesiai. „Camelia“ vaistininkė Evelina Zykienė sako, kad yra būdų, galinčių pagreitinti šį procesą, ir įspėja, kokios pasekmės gali grėsti, jeigu persirgęs pacientas nesirūpins savo reabilitacija bei imuniteto stiprinimu.
„Jeigu COVID-19 persirgęs pacientas nebus visiškai atsistatęs ir sustiprinęs po ligos išvarginto imuniteto, jo sveikatai grės rimtos pasekmės. Išsivystę kvėpavimo takų susirgimai ir kitos infekcijos gali pasireikšti ne tik sunkesne eiga, bet ir rimtomis komplikacijomis“, – įspėja E. Zykienė.
COVID-19 liekamieji reiškiniai
„Camelia“ vaistininkė akcentuoja, kad šiuo metu persirgę COVID-19 dažniausiai skundžiasi šiais liekamaisiais reiškiniais:
• galvos skausmu ir svaigimu;
• užgulusia ir sausa nosies gleivine;
• plaukų slinkimu;
• atminties sutrikimais;
• nuotaikų kaita,
• jaučiamu nerimu;
• nemiga, miego sutrikimais;
• depresija;
• kiek rečiau pasireiškiančiomis virškinimo problemomis ir raumenų skausmais.
Anot E. Zykienės, liekamųjų reiškinių atsiradimas ir jų sudėtingumas gali priklausyti sirgimo formos (ar pacientas sirgo sunkia forma ir buvo prijungtas prie dirbtinio plaučių ventiliatoriaus), tačiau net ir sirgusiems lengva forma gali pasireikšti ilgalaikiai sveikatos sutrikimai. Grįžusiems iš ligoninės prireikia ilgesnio laiko atsigauti po ligos nei tiems, kurie COVID-19 gydėsi namuose, tačiau yra būdų, kurie gali paspartinti atsistatymo procesą, nepriklausomai nuo to, kokia ligos forma buvo pasireiškusi.
8 patarimai, padėsiantys greičiau atsistatyti persirgus COVID-19
Vaistininkė sako, kad kiekvienas, persirgęs COVID-19, gali padėti sau greičiau atsistatyti, jeigu vadovausis šiais patarimais:
1. Vartokite imunitetą stiprinančius vitaminus C, D ir cinką.
„Vitaminas D ne tik pasižymi priešuždegiminiu poveikiu ir suteikia veiksmingą apsaugą nuo organizmą puolančių virusų, bet padeda geriau įsisavinti kalcį ir fosforą, stiprina regą, gerina kaulų formavimosi procesą bei veikia daugiau nei 200 genų funkcionalumą. Vitaminas C greitina imuninių ląstelių gamybą ir didina aktyvumą, padeda mažinti nuovargį ir veikia kaip antioksidantas – saugo imunines ląsteles nuo pažeidimų. Cinkas taip pat saugo jas nuo oksidacinės pažaidos, užtikrina gyvybingumą, palaiko gerą nagų, plaukų ir odos būklę“, – vardija gerąsias vitaminų ir mineralo savybes E. Zykienė.
2. Valdykite patiriamą stresą.
„Patiriamas stresas neigiamai veikia imunitetą, dėl to atsistatymui po COVID-19 gali prireikti daugiau laiko. Jeigu jaučiate stresą, įtampą ar nerimą, pasistenkite jo atsikratyti: išeikite pasivaikščioti į lauką ar užsiimkite savo mėgstama veikla. Suvaldyti stresą gali padėti ir kvėpavimo, nusiraminimo pratimai“, – pataria vaistininkė.
3. Nusistatykite darbo-poilsio-miego režimą.
„Suplanuokite savo dienos laiką taip, kad nepervargtumėte: skirkite laiko darbui, pertraukėlėms jo metu, poilsiui, kitiems užsiėmimams ir miegui. Labai svarbu turėti jo rutiną – eikite miegoti ir kelkitės tuo pačiu metu. Laikui bėgant organizmas pripras išskirti miego hormonus reikiamu metu ir jūsų miego kokybė pagerės“, – sako E. Zykienė.
4. Reguliariai skirkite laiko mėgstamam sportui.
„Jeigu neturite mėgstamos sporto šakos, puikiai tiks ir intensyvesnis pasivaikščiojimas lauke. Labai svarbu reguliariai užsiimti aktyvia fizine veikla, nes ji ne tik gerina kraujotaką ir organizmo aprūpinimą reikalingomis medžiagomis, bet padeda atsikratyti susikaupusių nemalonių emocijų“, – aiškina vaistininkė.
Anot E. Zykienės, jeigu ilgą laiką nesportavote, reikėtų pradėti nuo mažesnių krūvių, nepersitempti ir stebėti organizmo reakciją. Jeigu užsiimant aktyvia fizine veikla atsiranda varginantis dusulys, reikėtų daugiau laiko skirti poilsiui. Be to, persirgus COVID-19 gali sumažėti raumenų, dažniausiai esančių kojose, jėga, todėl reikėtų atlikti ir specialius pratimus, kurie padėtų juos sustiprinti.
5. Kasdien bent valandą praleiskite gryname ore.
„Laikas gryname ore mus veikia teigiamai – tuo metu organizmas įsisavina daugiau deguonies, dėl to suaktyvėja laimės hormonų gamyba ir gerėja smegenų veikla“, – sako vaistininkė.
6. Sveikai maitinkitės ir vartokite pakankamai skysčių.
„Visavertė ir sveika mityba užtikrins, kad gautumėte reikalingas medžiagas, mineralus ir vitaminus, o per dieną suvartodami bent 1,5–2 litrus vandens padėsite organizmui pašalinti toksinus, pagerinti medžiagų apykaitą ir palaikyti kūno temperatūros pusiausvyrą“, – aiškina E. Zykienė.
7. Dažnai vėdinkite ir drėkinkite patalpas.
„Šildymo sezono metu namuose sumažėja oro drėgmė, dėl to džiūsta ir dirgsta burnos gleivinė, gali varginti skausmas, taip pat sausėja ir nosies gleivinė. Išdžiūvusi burnos gleivinė taip pat yra palanki terpė, į kurią patekę ore cirkuliuojantys virusai ima daugintis, o vėliau sukelia infekcines ligas. Pažeista nosies gleivinė taip pat nebeatlieka savo funkcijos. Šių negalavimų išvengti ir miego kokybę pagerinti padės reguliarus patalpų vėdinimas, vėsios aplinkos užtikrinimas ir drėkinimas. Vėdinkite patalpas bent 2–3 kartus per dieną po 10 minučių, vieną kartą būtinai prieš miegą. Drėkinti patalpas reikėtų 2–3 kartus per savaitę. Tai padaryti padės oro drėkintuvas, ant radiatorių uždėti drėgni rankšluosčiai ar patalpose pastatyti indai su vandeniu“, – sako vaistininkė.
8. Apsilankykite pas šeimos gydytoją.
„Visiems persirgusiems COVID-19 rekomenduojama apsilankyti pas šeimos gydytoją dėl bendros sveikatos būklės įvertinimo. Jeigu to nepadarėte ir praėjus 6–8 savaitėms po ligos vis dar jaučiate tam tikrus simptomus ar liekamuosius reiškinius, būtina kreiptis į šeimos gydytoją“, – įspėja E. Zykienė.
