Virš seniūnijose dirbančių socialinio darbo organizatorių pakibo klausimas dėl jų pareigybės ir statuso. Teks apsispręsti, ar jie taps socialines paslaugas teikiančios įstaigos darbuotojais ir išsaugos visas šiuo metu turimas papildomas garantijas.
Po atliktų auditų – ministerijų išaiškinimas
Šalies Vyriausybė nuolat didina dėmesį bei taiko skatinimo priemones socialinei sričiai. Didinami socialinių darbuotojų atlygiai, teikiamos papildomos garantijos, gerinamos darbo sąlygos. Ar visos šios priemonės visada turi įtakos darbo kokybei, – atskiras klausimas. Be abejo, tai priklauso nuo konkrečių darbuotojų, vadybininkų ir savivaldybėse taikomų darbo metodų. Tačiau yra dalykų, kuriuos apsprendžia galiojantys teisės aktai, kurių nepaisyti nevalia. Vienas iš tokių – socialinio darbo organizatorių statusas.
Po kai kuriose savivaldybėse atlikto audito ir nustatytų pažeidimų Socialinių reikalų ir darbo bei Vidaus reikalų ministerijos parengė išaiškinimus. Pagal juos, savivaldybės administracija yra viešojo administravimo, bet ne paslaugų teikimo subjektas.
Minėtas išaiškinimas svarbus Biržų savivaldybės seniūnijose dirbantiems socialinio darbo organizatoriams. Jų rajone iš viso yra trylika: Biržų miesto seniūnijoje trys, Širvėnos, Vabalninko ir Papilio seniūnijose po 2, o Parovėjos, Pačeriaukštės ir Nemunėlio Radviliškio, Pabiržės seniūnijose – po vieną.
„Pagal šį išaiškinimą seniūnijose dirbantys socialinio darbo organizatoriai yra socialinių paslaugų teikimo administratoriai, o ne paslaugų teikėjai. Jie planuoja, organizuoja, koordinuoja paslaugų teikimą“,- sakė savivaldybės Personalo ir civilinės metrikacijos skyriaus vedėja Inga Kučienė.
Biržų savivaldybės seniūnijos yra savivaldybės administracijos padalinys, o jose dirbantys socialinio darbo organizatoriai pagal jų pareigybių aprašus priskiriami prie administracines, o ne socialinių paslaugų teikimo funkcijas atliekančių darbuotojų. Todėl jiems negali būti taikomos papildomos garantijos – pailgintos atostogos, atlyginimų koeficientų kėlimas po veiklos vertinimo ir kategorijos suteikimo. Minėti socialinio darbo organizatoriai tokias garantijas dabar gauna.
Apie tai seniūnijų socialinio darbo organizatoriai buvo informuoti trečiadienį vykusiame savivaldybės administracijos pasitarime. Galima išeitis – šių darbuotojų perkėlimas į socialines paslaugas teikiančią savivaldybės įstaigą – Socialinių paslaugų centrą (SPC). Papildomos garantijos išliktų, darbo vieta liktų seniūnijose, tačiau darbdavys būtų SPC direktorius, o ne seniūnas.
Galimas variantas, kad viskas liktų kaip iki šiol, tačiau socialinio darbo organizatoriai netektų papildomų garantijų.
Atlyginimo koeficientas liktų toks, koks šiuo metu, tačiau kasmet jau negalėtų būti keliamas. Kaip pastebėta ir susirinkimo metu, kai kurių socialinio darbo organizatorių dabartinis atlygis netrukus gali viršyti ir seniūnų gaunamus atlyginimus.
Jeigu atlygis nekils, tai ir kvalifikacijos nebesinorės kelti?
Socialinio darbo organizatoriai išsakė argumentus, kodėl jie turi būti priskiriami prie socialinių darbuotojų. Jie vardijo atliekamus darbus, kurie jokiu būdu nesantys administraciniai. Kai kurių seniūnijų organizatoriai teigė savo transportu vežiojantys žmones pas teisininkus, gydytojus, į namus pristatantys maistą ir vaistus. Tą darantys ir išeiginėmis dienomis, nes negalintys vienišų žmonių palikti likimo valioje, o kiti jų prižiūrėti nesutiktų.
Administracijos direktorė Irutė Varzienė vis kartojo, kad seniūnijų darbuotojų darbas matomas ir vertinamas, niekas nenori jų skriausti, tačiau pagal dabartinius pareigybių aprašus ir jose numatytas funkcijas negali būti taikomos papildomos garantijos.
„Galėtume visa, ką jūs prireikus darote, surašyti į pareigybes, tačiau tie darbai jau taptų prievole“, – sakė direktorė I. Varzienė.
„Mes norime seniūnijose dirbti tą patį darbą kaip iki šiol, tačiau viskas turi būti įforminta“, – išsakė nuomonę viena iš socialinio darbo organizatorių. Kita kalbėjo, kad jeigu jau atlyginimo koeficientai nebūtų didinami pagal gaunamas kategorijas, tai gal ir kvalifikacijos kelti nebereikėtų.
„Tai gal tobulėjama ne vien dėl atlyginimo?“ – reagavo I. Varzienė.
Kol kas jokie sprendimai dėl seniūnijų socialinio darbo organizatorių statuso nepriimti.
Vyks konsultacijos su atsakingais ministerijų specialistais, bus atsižvelgiama į kitų savivaldybių patirtį ir ieškoma labiausiai priimtino varianto.
„Privalome laikytis teisės aktų ir tinkamai juos taikyti“, – teisinę pokyčių neišvengiamybę akcentavo savivaldybės Personalo ir civilinės metrikacijos skyriaus vadovė I.Kučienė.
Seniūnijų socialinio darbo organizatoriai – ne vieninteliai triūsiantys socialinės srities laukuose. Socialines paslaugas rajone teikia 39 lankomosios priežiūros darbuotojai, 4 atvejo vadybininkai ir 12 su socialinės rizikos šeimomis dirbančių socialinių darbuotojų. Jie visi priklauso Socialinių paslaugų centrui (SPC).
