Pastaruosius dvejus metus plintanti koronaviruso pandemija keičia ir laidojimo tradicijas. Su velioniu vis dažniau skubama atsisveikinti greičiau, į laidotuves susirenka vis mažiau žmonių. Biržų rajone laidojimo paslaugas teikianačių bendrovių vadovai teigia, kad tradicijų kaitą lemia ir kitos priežastys, bet pandemija šiuos procesus spartina.
Svarbi gedėjimo dalis
„Tai buvo iššūkių kupini metai. Bet kas nesužlugdo, tas sustiprina. Teko prisitaikyti prie nuolat besikeičiančių reikalavimų, pasikeitimų, suvaržymų“, – kalbėjo laidojimo paslaugų centro „Ilgesys“ direktorius Bronius Jankauskas.
Pasak jo, pandemija stipriai iškreipė laidotuvių tradicijas. Nebeliko tokio artimo ir jautraus atsisveikinimo, koks būdavo anksčiau. Ir panašu, kad kai kurios tradicijos pasikeitė negrįžtamai.
„Laidojimo apeigos yra svarbi gedėjimo dalis. Jas trumpinti – tai pabloginti gedinčiojo vidinę savijautą. Dabar šios apeigos tampa vis trumpesnės“, – kalbėjo laidojimo centro atstovas.
Pandemijos pradžioje į laidotuves galėdavo susirinkti tik mirusiojo artimieji ir ne daugiau kaip dešimt žmonių. Mirus žmogui nuo COVID-19 ligos buvo galima su velioniu atsisveikinti tik dvi valandas ir prie uždaro karsto.
Per pandemiją net patiems laidojimo įmonės darbuotojams būdavo sunku stebėti, kaip žmonės turėdavo skubėti atsisveikinant su artimuoju.
Net ne nuo šios ligos mirus žmogui susirinkdavo gerokai mažiau artimųjų jį palydėti. Dažniausiai ryte velionį pašarvodavo, per pietus laidodavo.
Pagal tradicijas, žmogus pašarvojamas iš vakaro, o kitą dieną per pietus jis išlydimas į kapines. Tačiau tokių laidotuvių vis mažėja.
„Iš kitos pusės, ir jaunimas nebežino laidotuvių tradicijų. Žmonės nori lengvesnio, operatyvesnio atsisveikinimo. Toks yra gyvenimas – tempas, bėgimas, toks tampa ir atsisveikinimas“,- svarstė B. Jankauskas.
Daugėjo prašymų kremuoti
Pandemijos laikotarpiu padaugėjo norinčių mirusiuosius kremuoti. Tuomet su velionio kūnu atsisveikina tik patys artimiausi žmonės, jis kremuojamas, o po to vyksta atsisveikinimo ceremonija prie urnos.
„Norima žmogų prisiminti tokį, koks jis buvo gyvenime, o ne koks jis atrodė po ligų“,- sakė B. Jankauskas.
Anot laidojimo įmonės vadovo, gaunama ir nuotolinių užsakymų, kai mirus žmogui jo artimieji dėl pandemijos negali iškart atvykti jo palaidoti. Tuomet sutvarkomi visi reikalingi dokumentai, velionis kremuojamas ir urna saugoma įmonės patalpose. Kai gali atvykti velionio artimieji, tuomet organizuojamos laidotuvės.
Tapo populiaru šarvojimo salėje rodyti velionio nuotraukas – ir popieriniu, ir elektroniniu formatu. Atvykusiems atsisveikinti žmonėms tai yra galimybė prisiminti praleistas akimirkas su velioniu ir savotiškai pereiti bei prisiminti jo gyvenimą.
Prašo sutvarkyti dokumentus
Pandemijos pradžioje labai daug mirusių žmonių artimųjų laidojimo paslaugas teikiančios įmonės darbuotojų prašydavo sutvarkyti dokumentus. Juk daug žmonių nesinaudoja elektroninėmis sistemomis, o suvaržymo laikotarpiu dokumentai buvo tvarkomi tik nuotoliniu būdu.
Buvo ne vienas atvejis, kai tekdavo priimti užsakymus žmonių, kurie į laidotuves atvykti negalėjo ir prašė prie karsto ar urnos atnešti puokštes, vainikus ar gėles bei perduoti užuojautą. Pandemijos laikotarpiu teko sudaryti ir ne vieną išankstinę sutartį dėl laidotuvių.
Laidojimo įmonės vadovo pastebėjimu, pandemijos laikotarpiu mirtingumas išaugo 12 procentų. Žmonės mirė ne tik nuo COVID-19 ligos, bet ir dėl uždelstų ar pražiūrėtų ligų.
„Mes stengiamės savo darbą atlikti atsakingai ir sukurti atmosferą, kad žmonės laidotuvių metu jaustųsi saugūs. Žmonės mums dėkoja už užmegztą žmogiškąjį ryšį, nuoširdų bendravimą ir pagalbą“, – sakė B. Jankauskas.
Dažnai atsisveikina tik kapinėse
UAB „Laidotva“ direktorius Jonas Bartulis sakė, kad pandemijos metu paslaugų teikėjai buvo priversti daug ką koreguoti dėl iškilusių reikalavimų. Be to, ir žmonės patys labai saugojosi, nenorėjo užsikrėsti. Tačiau ir šios įmonės vadovas pastebi didesnį žmonių susvetimėjimą.
„Labai jaučiasi žmonių susvetimėjimas. Retos laidotuvės, kur susirenka daug žmonių“,- sakė J. Bartulis.
Anot jo, kai kurių laidotuvių metu karstas su palaikais net nebūna vežamas į šarvojimo salę. Velionis arba kremuojamas, arba karstas vežamas tiesiai į kapines, kur susirenka žmonės su velioniu atsisveikinti.
Jeigu rengiamos šermenys, vis mažiau žmonių į jas eina. Žmonės stengiasi daugiau būti lauke, mažiau glebėsčiuotis – saugosi užkrato.
Ypač mažai sulaukiama palydinčių žmonių, kai laidojama kaimuose. Dažniausiai žmonės apsiriboja perduodami užuojautą. O ir laidoti čia beveik nebebūna kam.
Deja, buvo ir tokių atvejų, kai artimuosius laidojančius žmones tekdavo įtikinėti į jas nekviesti daugybės svečių. Neišvengiama ir kuriozinių atvejų – sykį nuo covido mirusiąją atvežus į kapines buvo pareikalauta įrodyti, kad tikrai atvežta velionė. O kaip tai padaryti, jei miręs žmogus pagal reikalavimus yra uždarame karste ir jo atidaryti negalima?
Pasak J. Bertulio, ir jo įmonė turi klientų, sudariusių išankstines laidojimo sutartis. Štai viena moteris turi tris vaikus, bet nė vienu nepasitiki ir savo laidotuvėmis nori pasirūpinti iš anksto.
„Bet kokiu atveju pandemija paspartino žmonių susvetimėjimą, tai jaučiama ir atsisveikinant su artimu žmogumi“, – reziumavo J. Bartulis.
