Kaip iš tiesų vadinasi tavo gimtasis kaimas? Kodėl jo pavadinimas dabar skamba kitaip, nei skambėjo vaikystėje?
Su tokiais klausimais į redakciją paskambino laikraščio skaitytoja ponia Marija. Moteris stebėjosi, kodėl greta Medeikių esantis kaimas visur vadinamas Peleniškiais, nors jos vaikystėje ir jaunystėje jis buvo Pelaniškiai. Pasak ponios Marijos, tuo stebisi ir kiti to krašto išeiviai. „Buvo Pelaniškių kaimas, yra Pelaniškių kapinės, kur mano tėveliai palaidoti. Kas čia viską taip keistai pakeitė?“ – stebėjosi moteris.
Beje, Peleniškių (Pelaniškių) kapinėse ilsisi iš gretimo Mažutiškių kaimo kilęs poetas, vertėjas, spaudos darbuotojas, aušrininkas ir švietėjas Stanislovas Dagilis.
Žinant, kad vietovardžiai (toponimai) net per ilgus amžius kinta retai, ponios Marijos užduotas klausimas pasirodė įdomus ir vertas didesnio dėmesio.
Jei pažiūrėsime į dabartinį Biržų rajono vietovardžių sąrašą, ten rasime du kaimus, besivadinančius Peleniškiais. Apie vieną jau kalbėjome, o kitas yra Pačeriaukštės seniūnijoje, prie kelio į Saločius, nutolęs nuo Biržų apie 8 kilometrus.
O kaip šie kaimai vadinosi prieš šimtą ir daugiau metų ? Juozo Narūnavičiaus – Naronskio Biržų kunigaikštystės 1645 metų žemėlapyje šie kaimai nepažymėti. 1856 metų laidos Rusijos imperijos Kauno gubernijos topografiniame žemėlapyje abu kaimai vadinami Pelaniškiais. Taip pat jie vadinami ir 1903 metais išleistame Kauno gubernijos gyvenamųjų vietų abėcėliniame sąraše. Prie Medeikių esantys Pelaniškiai vadinami ne kaimu, o užstatyta vietove, kaip ir netoliese esantys Gūdiškis ar Mažoji Pagervė (Pagervėlė). Rašoma, kad čia gyveno 58 gyventojai. Dar minima Pelaniškių karčema su 2 gyventojais.
Pelaniškiais abu kaimai vadinosi iki XX a. 7 dešimtmečio pabaigos. Paskutinį kartą Pelaniškių pavadinimas randamas 1963 metų Biržų rajono administracinio suskirstymo dokumentuose. 1970 metų gyventojų surašymo dokumentuose, išleistuose 1974 metais, abu kaimai jau vadinami Peleniškiais. Ten pažymėta, jog kaimų pavadinimai surašyti tokie, kokie buvo užfiksuoti 1970-ųjų surašymo metu su „kai kuriais patikslinimais Lietuvių kalbos ir literatūros institute ir LTSR Aukščiausios Tarybos Prezidiume“.
Todėl labiausiai tikėtina, jog Pelaniškiai virto Peleniškiais, o Druseikiai – Drąseikiais vietovardžių norminimo vajaus metu, apie 1970-1974 metus. 1974 metais išleistame LTSR administracinio – teritorinio suskirstymo žinyne jau kalbama apie Peleniškius Medeikių apyl. ir Peleniškius Smilgių apylinkėje.
Kodėl taip sunormintas kaimo pavadinimas, galėtų atsakyti tik specialistai. Galbūt remiamasi vietovardžio kilme. Jis gali būti kilęs iš LDK didžiojo kunigaikščio valsčių ir dvarų valstiečių, kurie privalėjo gaminti miškuose pelenus ir pristatyti juos dvaro reikmėms bei eksportui. Vadino juos pelenininkais arba peleniais, iš čia galėjo kilti ir kaimo pavadinimas. Biržiečių tarmėje „pelenai“ skamba kaip „pelanai“, tad ir kaimas vadinosi Pelaniškiai. Ar vertėjo kaimo pavadinimą sunorminti – tai jau kitas klausimas.
