Artėja Seimo rinkimai. Tačiau kaimas daugiau linkęs kalbėti apie kitokius rinkimus – obuolių, bulvių bei panašių gėrybių. Jos naudingos kūnui, o ir dvasiai: juk ne veltui sakoma, kad sveikame kūne – sveika dvasia.
O kiek naudos kaimiečio kūnui ir sielai teiktų išsirikiavę kandidatai į Seimą Sėlos vakarinėje rinkimų apygardoje?
Esu kaimietė – viena iš tų, į kuriuos vadinamosios tradicinės partijos žvelgia iš aukšto, o politiniai naujadarai intensyviai matuoja jų naivumo laipsnį.
Todėl ir mano žvilgsnis į būsimus rinkimus – paprastas, kaip tas obuolių rinkimas.
Racionaliai mąstantis kaimietis turbūt norės žinoti, kodėl teisininkas L. Zaukevičius eina su „Nemuno aušra“, kurios lyderis mina teismų slenksčius.
Ką apie kandidatus mato kaimietė, įdėmiai skaitanti naujienų portalus, vietinę spaudą, žiūrinti televiziją ir ne itin įdėmiai sekanti socialinių tinklų įvairovę?
Pirmiausia – kad visas politines partijas krečia žiauri kadrų krizė. Jų rinkiminių sąrašų vedliai, švelniai tariant, neįkvepia. O ką tada kalbėti apie jų siųstus kandidatus Sėlos vakarinėje apygardoje?
Iš to, kaip jie pasirodo kaimo stebimoje viešojoje erdvėje, matyti tik krūvelė politinių obuoliukų. Gaila, bet nieko daugiau. Negali pasakyti, kad jie neišvaizdūs. Bet pasirinkti ką nors kol kas ranka nekyla.
Tarp jų yra jau „išragautų“, t. y. Seimo rinkimuose dalyvaujančių ne pirmą kartą. Biržiečiams gerai pažįstami R. Vaiginas ir V. Valkiūnas. Tačiau, kaip žinia, laikas daug ką keičia – ir politiko pažiūras, ir jo naudingąsias savybes.
Artėjančių rinkimų problema ta, kad kandidatų pasirodymai tokie vangūs, skysti, kad spręsti apie jų skonį, o tuo labiau apie naudingumą rinkėjo organizmui yra sudėtinga. Čia ir partinis padažas menkai ką galėtų pakeisti.
Kandidatų skonį ir vertę galima spėti pagal partijas, kurios juos iškėlė. Konservatorių gerbėjas turbūt nebalsuos už žavią socialdemokratę L. Vaitiekūnienę, o „valkiūnininkas“ – už jaunąjį liberalą J. Greviškį.
Racionaliai mąstantis kaimietis turbūt norės žinoti, kodėl teisininkas L. Zaukevičius eina su „Nemuno Aušra“, kurios lyderis mina teismų slenksčius. Arba kodėl kultūrininkė I. Drevinskaitė vadinama savarankiškai išsikėlusia kandidate, jeigu ji vadovauja poliniam dariniui „Biržų atgimimas“.
Kandidato priklausymas vienai ar kitai partijai palengvina rinkėjo pasirinkimą. Tačiau partija yra tik kaip padažas, pridedantis atitinkamo skonio. Jis gali pagardinti politinį patiekalą, bet gali ir sugadinti.
Kas yra V. Valkiūnas ir su kuo jis yra „valgomas“, kaimas jau žino. Ir ne tik kaimas – visa Lietuva.
Artėjančių rinkimų problema ta, kad kandidatų pasirodymai tokie vangūs, skysti, jog spręsti apie jų skonį, o tuo labiau apie naudingumą rinkėjo organizmui yra sudėtinga. Čia ir partinis padažas menkai ką galėtų pakeisti. Ką, pavyzdžiui, biržiečiai žino apie „valstiečių“ kandidatę E. Blaževičienę? Padažas yra, jis pažįstamas ir, kaip rodo įvairūs rinkimai, jis čia pakankamai mėgiamas. Bet koks tas pagrindinis patiekalas? Nuotraukoje gražus. Ir kol kas viskas.
Simpatiškai atrodanti A. Meškonio išvaizda ir skelbimas, kad jis sąžiningai bei nuoširdžiai atstovaus žmogui, kaimą vilioja. Tačiau ir kaimiečiui aišku, kad Darbo partijos yra tiek, kiek joje yra Uspaskicho. O kiek šiame stebukladaryje to sąžiningumo, aiškinosi ir turbūt dar tebesiaiškina teisėsauga.
D. Barkausko šiuose rinkimuose yra tiek, kiek yra konservatorių partijos. Kaip žinia, dešiniosioms politinėms partijoms rūpi ne kaimas, o miestas ir socialinių tinklų burbulai, todėl šios rūšies obuoliukus, tikėtina, rinksis tik užkietėję partijos gerbėjai.
Kaip atrodo kandidatai be partinio padažo? Iš devynių kandidatų tokiais skelbiasi du.
Kas yra V. Valkiūnas ir su kuo jis yra „valgomas“, kaimas jau žino. Ir ne tik kaimas – visa Lietuva. Tie padažai buvo taip dažnai keičiami, kad vargu ar net politinis gurmanas juos galėtų išvardyti. Tačiau V. Valkiūnas garsina Biržus. Taip, kaip moka ir kaip rinkėjas jam leidžia.
Kaimietiškas patarimas: prieš rinkdami atidžiai pažiūrėkime, ar mūsų obuoliukas kirmino nepagraužtas.
Savarankiškai išsikėlusios kandidatės I. Drevinskaitės savarankiškumas irgi nėra beskonis. Politinį komitetą „Biržų atgimimas“, kuriam ji dabar vadovauja, iš esmės sukūrė K. Isakas, atvykęs iš Rygos. Tas pats, kuris mokslų sėmėsi Maskvoje. Per Latvijoje registruotą savo valdomą įmonę UNITED AGENTS 2020 m. jis nupirko laikraštį „Biržiečių žodis“. Tačiau 2021 metų kovo mėnesio duomenimis (kada šia tema pradėjo domėtis „Šiaurės rytai“), SIA UNITED AGENTS 100 proc. priklausė Mykhailo Berezhnyk, turinčiam Ukrainos pasą. Kaip visa tai atrodo vykstančiame informaciniame kare, turėtų spręsti ne tik specialiosios tarnybos, bet ir rinkėjas.
Kai kurie politikos žinovai būsimąjį Seimą regi kaip margą sąšlavų koaliciją. Kiek ir kokių tų sąšlavų bus, didele dalimi priklausys nuo kaimo pasirinkimo.
Paprastas patarimas: prieš rinkdami atidžiai pažiūrėkime, ar mūsų obuoliukas kirmėlės nepagraužtas. Nors netradicinės medicinos ir politikos atstovai gali įkalbinėti, kad ir kai kurią kirmėlę valgyti sveika. Bet kirmėlė lieka kirmėle, ar ji būtų sava, ar invazinė. Ar būtina ją ragauti, jog įsitikintum, kad šlykštu?
