Okupacijos metais sovietinėje propagandoje vyravo naratyvas, jog visi privalo sunkiai dirbti ir kentėti nepriteklius, kad neapibrėžtoje ateityje gyventume šviesiai, laimingai ir visko pertekę. Sovietiniai laikai jau seniai istorijos šiukšlyne, o naratyvas išliko.
Ištisa statybviete virtęs istorinis Biržų miesto centras kelia nemažai nepatogumų miestelėnams. Atrodo, viskas daroma jų labui ir gražiam ateities gyvenimui, bet žmonės yra nepatenkinti – jie nori oriai ir patogiai gyventi čia ir dabar. Taip atsitinka, kai valdžia pakelta galva žiūri tik į šviesią ateities viziją, nepastebėdama po kojomis šiandienos purve besikapanojančių bendrapiliečių.
Redakciją pasiekė gyventojų skelbiama žinia, kad niokojamas pėsčiųjų takas nuo autobusų stoties iki evangelikų reformatų bažnyčios. Bažnyčios klebonijoje šarvojami mirusieji, ten gyvena žmonės, todėl pėsčiųjų taku zuja įmonės „Laidotuva“ ir gyventojų automobiliai, nes aikštę tvarkantys statybininkai užtvėrė pravažiavimą Reformatų gatve. Pėsčiųjų takas tam nepritaikytas ir yra gerokai apgadintas.
„Jei galvos žmonėms neveikia…“
UAB „Laidotuva“ vadovas Jonas Bartulis neslėpė, jog kelis kartus teko pravažiuoti taku, vežant karstą. Įmonės vadovas žodžių nevyniojo į vatą – visą šią problemą sukūrė statybų rangovai, kuriems visai nerūpi šalia gyvenančių žmonių poreikiai.
„Jeigu jie padarė gatvę nepravažiuojama, tai kažkaip kažkur reikia pravažiuoti, ir žmonės tai daro“, – aiškino J. Bartulis. Jis sakė nesuprantantis, kam reikėjo išardyti buvusią gatvės asfalto dangą ir dabar visiems braidžioti purve. „Išsinuomojo rangovai ar subrangovai asfalto smulkinimo mašiną, tai ir sumalė viską, ką tik galėjo, kad, gink, Dieve, dar kartą nuomotis ir pinigų mokėti nereikėtų. O dabar su sunkiasvorėmis mašinomis murkdosi purve iki ašių. Jei galvos žmonėms neveikia, ką aš galiu padaryti?
Kai buvo pašarvota velionio urna, tai mes ją rankomis per tą dumblyną išnešėme. O su karstu ką daryti? Siūliau savo sąskaita jiems skaldos atvežti ir papilti. Išlyginkit, sakau, kad pravažiavimas normalus būtų – tai ne, jiems netinka. Dabar truputį kelią aptvarkė, gal jau pravažiuoti bus galima iš bėdos. Jei būtų pravažiavimas, argi kas tuo taku važinėtų? Juk klebonijoje šeimos gyvena, jiems kažkaip irgi išvažiuoti reikia. Statybos gali vykti švariai ir tvarkingai, o gali vykti ir taip, kaip prie bažnyčios“, – emocingai situaciją paaiškino J. Bartulis.
Vyras sakė, jog, kol buvo galima pravažiuoti, jo automobiliai buvo laužomi važiuojant per balas, duobes ir purvą buvusia Reformatų gatve.
„Normaliai kažką statant, pirma padaro apylanką, kad būtų galima pravažiuoti. O čia pirma iškasa, o po to žiūri, kas čia iš to gausis. Jei dirbi darbą savo kieme, tai nereikia apš…kti viso kaimo. Čia tipiška sovietų laikų statyba, sovietinė darbo kultūra. O jei savivaldybės vadovai ir specialistai tokį požiūrį toleruoja, stovi rangovų pusėje, tai kitaip ir nebus. Buvo meras Vytas Jareckas su visa svita atvažiavęs, pastovėjo, pasidairė. Jiems viskas gerai“, – širdo UAB „Laidotuva“ direktorius.
Trūksta planavimo
„Aš ir šiandien tuo pėsčiųjų taku pravažiavau“, – pirmadienį prisipažino evangelikų reformatų bažnyčios klebonas Rimas Mikalauskas. Dvasininkas sakė, kad kelią per statybvietę ilgam buvo užtvėrusi sunkioji statybininkų technika, o kunigas turi vykti į patarnavimus nedelsdamas.
Anot R. Mikalausko, niekas specialiai pėsčiųjų takų nevažinėja, tačiau ligoti ar senyvi žmonės į šarvojimo vietą atsisveikinti su velioniu ateiti nepajėgūs, juos ten atveža artimieji.
Kunigas stebėjosi, kaip prastai yra planuojamos statybos, kai nepasirūpinus kitu pravažiavimu išardoma gatvė, o išardyta gatve, virtusia purvo valka, ir toliau važinėjama. Be to, kurį laiką statybininkai po darbo uždarydavo statybvietės tvorą prie autobusų stoties, taip atkirsdami galimybę pasiekti reformatų bažnyčios teritoriją kitaip nei pėsčiųjų taku.
Pagal darbo kultūrą sprendžiama apie savivaldybės reputaciją
Pirmadienį kalbintas atostogaujantis savivaldybės Statybos ir infrastruktūros skyriaus vedėjas Giedrius Neviera sakė, jog dėl šios problemos praėjusią savaitę buvo tartasi su aikštėje prie reformatų bažnyčios dirbančiais rangovais. Buvo sutarta, kad šie aptvarkys pravažiavimą Reformatų gatve ir užtvers ar kažkaip kitaip apribos pravažiavimą pėsčiųjų taku. Anot G. Nevieros, vienas kitas taku pravažiavęs automobilis nieko blogo nepadarys, tačiau kai sukariamas transporto srautas, tada takas jau neatlaikys.
Po pokalbių su UAB „Laidotva“ vadovu J. Bartuliu ir kunigu R. Mikalausku klausimų savivaldybei tik padaugėjo. Kas vis dėlto atsakingas, kad nebuvo tinkamai pasirūpinta, jog bažnyčios pastatų link, kur yra šarvojimo salė ir gyvenamieji būstai, būtų užtikrintas nuolatinis pravažiavimas? Deja, bandymai antradienį prisiskambinti G. Nevierai buvo nevaisingi. Todėl šis klausimas perduotas savivaldybės administracijos direktorei Irutei Varzienei.
Anot direktorės, problema apie gadinamą taką buvo įvardinta praėjusios savaitės antradienį susitikime su rangovais. Jame ir buvo priimti tie sprendimai, apie kuriuos jau kalbėjo G. Neviera. Anot I. Varzienės, dar rudenį jai teko kelis kartus susitikti su J. Bartuliu, kuris skundėsi prastu privažiavimu. Po šio pokalbio buvo nurodyta rangovui privažiavimą patvarkyti, kas ir buvo padaryta.
I. Varzienė pabrėžė, kad visuose bendruose su rangovu pasitarimuose buvo nuolat ir primygtinai klausiama, ar jie kalbasi su kunigu R. Mikalausku, reformatų bendruomene ir kitais gyventojais, ar nėra kokių nors problemų. Visą laiką buvo užtikrinimas, kad jokių keblumų nėra.
Direktorė sutiko, kad turbūt ne viskas buvo tinkamai padaryta ir savivaldybės projektų vadovai ne viską atliko iki galo, jei iškilo ši problema. Deja, anot I. Varzienės, neretai galutinis rezultatas priklauso ir nuo atsakingo asmens požiūrio, pareigingumo, atsakomybės, kitų žmogiškų savybių. „Darbo kultūra yra labai svarbu – pagal ją sprendžiama tiek apie savivaldybės, tiek apie jos klerkų reputaciją. Aš pripažįstu, kad šioje vietoje yra problema. Tik labai gaila, kad tokie dalykai kaip šis iškyla pavėluotai ir ne iš mūsų projektų vadovų lūpų“, – sakė I. Varzienė.
Asfalto malti nereikėjo
Pakomentuoti situaciją paprašytas statybų reikalus išmanantis vyras sakė, kad, jo nuomone, rangovui nebuvo jokios būtinybės šiemet sunaikinti Reformatų gatvės dangą ir ją užtverti. Statybvietės tvora galėjo būti nutiesta šalia gatvės aikštės pusėje, paliekant koridorių asfaltuota gatvės dalimi tiek statybinei technikai, tiek piliečių automobiliams. Tokiu atveju ir purvo į Vytauto gatvę būtų išvežama gerokai mažiau. Šis purvas neišvengiamai patenka į miesto lietaus nuotekų kanalizacijos tinklus, juos užkemša, o gyventojai burnojasi, kodėl po stipresnio lietaus skęsta vienas ar kitas gatvės ruožas ir kiemas.
Nors dabar problema laikinai išspręsta, paspaudęs šaltukas kiek sutraukė purvo paviršių, tačiau pravažiavimas vėl virs putra, vos tik ateis atlydys.
Tačiau nusiminti neverta, toliau bus dar blogiau. Kitais metais prasidės pėsčiųjų tilto per Apaščią ties Latvygalos gatve statyba. Jei rangovai ir toliau darys, ką norės, o savivaldybė atstovai ir vėl iš tolo atlaidžiai stebės procesą, piliečiai garantuotai murkdysis purve, dulkėse ir kitame mėšle.
