Pirmadienį Biržuose lankėsi Lietuvos Respublikos Seimo narys, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS- KD)partijos pirmininkas Laurynas Kasčiūnas. Politikas Biržuose praleido visą dieną, lankėsi didžiausiose rajono įmonėse, 11 valandą kvietė žmones susitikti, pasikalbėti ir išgerti kavos UAB „Biržų duona“ Kepinių namuose. Pavakare Biržų pilies arsenalo salėje L. Kasčiūnas susitiko su miesto visuomene.
Pristatydama svečią Biržų savivaldybės tarybos narė Irutė Varzienė sakė, jog pagrindinė dienos susitikimų ir klausimų tema buvo karo Ukrainoje ir Lietuvos saugumo klausimai, ir čia L. Kasčiūnas yra neabejotinas ekspertas.
Politikas dėkojo Biržų bendrapartiečiams už paramą partijos pirmininko rinkimuose, sakė, jog viena iš priežasčių, kodėl jis laimėjo TS – KD partijos pirmininko rinkimus, buvo ta, kad ankstesnė vadovybė „buvo pernelyg užsidariusi Vilniaus bokštuose“. Pasak politiko, jis norėtų sugrąžinti autentiškus dialogus su žmonėmis, todėl stengiasi keliauti po šalį, išklausyti žmonių nuomones bei pasidalinti mintimis ir įžvalgomis. Anot L. Kasčiūno, politikų veikimas nėra neklystantis, buvo bėdų ir TS – KD partijos veikloje, tai reikia pripažinti, įvertinti ir judėti į priekį. „Toks ir yra mano, kaip politiko ir partijos pirmininko, tikslas“, – sakė L. Kasčiūnas.
Didžioji susitikimui skirto laiko dalis atiteko biržiečių keliamiems klausimams, ir jie daugiausiai buvo apie karą, gynybą ir geopolitiką.
Pratybos kelia nerimą
Pirmas klausimas buvo apie visokiausių pratybų – kariuomenės, savanorių, šaulių ir kitų organizacijų – suaktyvėjimą. Anot vieno renginio dalyvio, žmonės net planuoja savo atostogas ar išvykimus į užsienį pagal pratybų grafiką – išskrenda prieš pratybų pradžią, nes, anot jų, nežinia, kas čia gali įvykti.
Vyras klausė, kaip paaiškinti tokį suaktyvėjimą, kokia žinią reikėtų transliuoti žmonėms ir ko dar reikėtų laukti.
„Kuo daugiau pratybų Lietuvoje, tuo labiau esame pasiruošę ir tuo labiau nutoliname bet kokį blogąjį scenarijų“, – sakė Seimo narys.
Anot jo, jei pas mus atvyksta sąjungininkai, matome galią žemėje ir danguje, tai didina mūsų saugumą, pasitikėjimą ir užtikrintumą. Pasak L. Kasčiūno, iš dalies tai susiję su rudenį vyksiančiomis rusų – baltarusių karinėms pratyboms Zapad-2025. NATO aljansas yra priėmęs sprendimą savo priemonėmis judėti šalia Baltarusijos sienos, kaip kita pusė juda mūsų link. Tai yra atgrasymo priemonė.
Anot pašnekovo, yra ir kita problema, dėl kurios valstybė turi apsispręsti. Reikia ruoštis ir planuoti – tai strateginis gynybos klausimas, tai atgrasymas ir atitolinimas. Tačiau taip pat valstybė ir žmonės turi gyventi normalų gyvenimą, kad augtų ekonomika, gerovė, kad būtų iš ko kurti visuomenės gėrį, investuoti į ateitį. Šiuos dalykus subalansuoti nėra lengva, ypač investicijų pritraukimą. Investicijoms reikia saugios ir patikimos aplinkos, todėl verslo auginimas ir pasiruošimo gynybai priemonės turi turėti protingą tarpusavio balansą.
Kur demokratijos ribos?
L. Kasčiūnas sulaukė klausimo apie įvairiuose socialinės medijos priemonėse beveik netrukdomai veikiančius prorusiškos propagandos skleidėjus ir jų nebaudžiamumą. Ar yra priemonių tokiai destruktyviai veiklai užkirsti demokratinėje valstybėje?
L. Kasčiūnas pripažino, kad tai sunkus ir sudėtingas klausimas. „Manau, kad dabartinė mūsų teisės sistema yra neadekvati toms naujoms grėsmėms, kai yra „pilkojoje“ zonoje tarpstantys veikėjai, mikliai prisidengiantys demokratijos, žodžio laisvės ir kitais lozungais. Mes svarstėme, ar mūsų teisinė sistema turi įrankių su tokiais kovoti. Dabar procesas kiek sustabdytas, laukiama, ką pasakys teismai dabar vykstančiose panašaus pobūdžio bylose. Iš jų matysime, ar Baudžiamajame kodekse numatytos priemonės yra pakankamos.
Penktosios kolonos veikimas intensyvėja, ir to negalima ignoruoti. Kita vertus, pažeisti demokratijos principų taip pat nevalia. Jei priešišką propagandą skleidžia koks nors laikiną leidimą gyventi turintis rusas, tai čia problemos nėra – leidimas naikinamas, žmogus iš šalies išsiunčiamas. Tokių Rusijos piliečių yra apie 14 tūkst. ir skaičius mažėja, nes nauji leidimai neišduodami, o seni nebepratęsiami. Bėda ta, kad mums neužteko politinės valios panašiam sprendimui dėl Baltarusijos piliečių. Todėl jų dabar šalyje yra apie 60 tūkst. Birželio mėnesį ketiname teikti naujus pasiūlymus šių problemų sprendimui. Neseniai lankiausi Kijeve ir kalbėjausi su vidutinio rango karininkais, kurie buvo mūšiuose, o dabar užsiima organizavimu ir planavimu. Šalia pasiruošimo gynybai klausimų jie pabrėžė, kad būtina susitvarkyti su nelojaliais žmonėmis šalies viduje, nes X dieną tai bus didžiulė problema. Jie tai jau patyrė savo kailiu. Valstybė turi ir privalo gintis, kai jai spjaudo į akis“, – sakė politikas.
Mažumų integracijos iššūkiai
Nemažai dėmesio L. Kasčiūnas skyrė tautinių mažumų integravimo klausimui, ypač pabrėždamas valstybinės kalbos svarbą tautinių mažumų mokyklose. Anot Seimo nario, per trisdešimt metų beveik nieko nepadarėme, kad šiose mokyklose dalykai būtų dėstomi lietuvių kalba. Tuo tarpu latviai ir estai ėmėsi ryžtingesnių veiksmų ir dabar visus dalykus, išskyrus gimtąją kalbą, dėsto latviškai arba estiškai.
„Mes šia problemą tiesiog užkonservavome ir dabar turime rezultatą“, – sakė politikas. Tam tikrą problemą kelia tai, kad turime dvi mažumas – lenkakalbius ir rusakalbius, ir čia situacija yra skirtinga. „Lenkija yra mūsų kaimynas, strateginis partneris ir vartai į NATO, su jais pyktis mes negalime. Tuo tarpu kai kurie Lenkijos politikai savo interesais vis nori žaisti lenkų mažumos Lietuvoje korta“, – sakė L. Kasčiūnas.
Anot kalbėtojo, iki karo rusakalbių mokyklų mokinių po truputį mažėjo, vis daugiau Lietuvoje gyvenančių rusakalbių tėvų savo vaikus leido į lietuviškas mokyklas, suprasdami, kad jiems taip yra daug geriau, įgyjant išsilavinimą ir kuriant tolesnį gyvenimą mūsų šalyje. Dabar rusų mokykloms antrą kvėpavimą suteikė ukrainiečių ir baltarusių pabėgėlių vaikai, kurie Vilniuje nuėjo į šias mokyklas. Deja, dalis šių mokyklų pedagogų gyvena kitoje informacinėje terpėje, nei mes norėtume, ir tai atsispindi mokinių pasaulėžiūroje.
Pasak L. Kasčiūno, svarstymui Seime jis ketina pateikti keturis pasiūlymus. Pirma, ikimokyklinio ugdymo įstaigose viskas, išskyrus gimtąją kalbą, turi būti mokoma lietuviškai. Antra, mokyklose visi visuomeniniai dalykai – geografija, istorija, ekonomika ir pan. – turi būti dėstomi lietuvių kalba. Trečia, nustatyti, kad visų atvykstančių migrantų vaikai būtų nukreipiami į valstybines lietuviškas mokyklas, gal su pereinamuoju laikotarpiu, bet kad išmoktų lietuvių kalbą. Paskutinis siūlymas būtų, kad visose Vilniaus rajono savivaldybės mokyklose būtų lietuviškos klasės.
Projektas vyksta
Paklaustas, ar nesustojo „Rheinmetall“ 155 mm artilerijos amunicijos gamyklos Radviliškio rajone statybos projektas, L. Kaščiūnas sakė taip nemanantis, gal tik tempas kiek sulėtėjo. Bet politikas sakė tikintis, kad gamykla bus pastatyta ir paleista per numatytą laiką.
Jis taip pat kalbėjo apie artilerijos sviedinių standartų problemas, kurie yra nevienodi skirtingose NATO bloko šalyse, nors jų kalibras yra tas pats. Kitaip tariant, Vokietijoje pagamintas 155 mm sviedinys netinka prancūziškai 155 mm artilerijos sistemai. Panašių dalykų su ginkluote yra ir daugiau, tokias dilemas Europai reikia kuo greičiau spręsti.
Kalbėta ir apie pasikeitusią informacinę erdvę, didžiulius įvairialypius informacijos srautus, jos pagrindu defragmentuotą visuomenės grupių požiūrį ir kelius, kaip sutelkti skirtingų ideologijų piliečius bendram tikslui.
Tapatybės ir politinės valios klausimai
Nebuvo aplenkta ir dabar ypač eskaluojama nekilnojamojo turto (NT) mokesčių tema. „Aš supratau, kad NT mokestis ir lietuvio tapatybė yra nesuderinami dalykai. Nė vienas mokestis nesulaukė tiek dėmesio. Nors skaitine reikšme gynybos poreikių kontekste jis yra niekinis, čia daugiau triukšmas dėl nieko. Kalbinti žmonės nežinojo, kiek jiems toks mokestis kainuotų, bet ne tai juos jaudina. Jų argumentas – tai mano turtas, kodėl už jį aš dar kartą turiu mokėti. Kažkas tokio labai tapatybiškai gilaus yra su mūsų nekilnojamuoju turtu“, – sakė L. Kasčiūnas. Toliau politikas pasakojo, kokius finansavimo šaltinius gynybai mato TS – KD partija. Tai valstybinių įmonių pelno dalis bei įsiterpusios valstybinės žemės pardavimas ūkininkams.
Geriausias buvo susitikimą apibendrinantis klausimas iš publikos: „Jūs ką tik buvote ketverius metus valdžioje. Ar visus tuos pokyčius, apie kurios dabar kalbate, tuomet jūs darėte ar ne?“
L. Kasčiūnas minėjo sukurtą gynybos fondą, siūlymus vienu procentu didinti PVM ir pelno mokesčius. „O valstybinės žemės pardavimą ar valstybinių įmonių pelno dalies panaudojimą ar siūlėte?“ – neatlyžo renginio dalyvis. Politikas atsakė, kad ne. „O kodėl ketverius metus nesiūlėte, o dabar jau siūlote?“ – spaudė oponentas. „Todėl, kad aš tapau partijos pirmininku“, – tiesmukai atsakė L. Kasčiūnas.
