Antradienio vakare į Biržus atvyko karo pabėgėlės iš Charkovo. Motiną su paaugle dukra iš Vilniaus atvežė germaniškietis.
Netoli Rusijos sienos esančiam antram pagal dydį Ukrainos miestui Charkovui tenka sugerti daugiausiai Rusijos karinių pajėgų agresijos.
„Pirmą naktį išsimiegojome“, – vakar rytą sakė jau Biržuose su keturiolikmete dukra nakvojusi Natalija. Kol kas karo pabėgėlės gyvena „Svečių namuose“. Vakar jos vyko į Panevėžį tvarkyti su migracija susijusių dokumentų. Važiavo su joms padedančiu germaniškiečiu Normundu Šernu.
Jis moteris atvežė ir iš Vilniaus.
„Dievas mums šitą žmogų atsiuntė“, – kartojo dėkinga Natalija. Į Normundą pagalbos ji kreipėsi apsisprendusi su dukra palikti bombarduojamą Charkovą. Ten liko abu moters tėvai ir su okupantu kovojantis brolis.
Mokytojos sprendimą bėgti paspartino ir akyse sunaikinta mokykla
Pasak pradinių klasių mokytoja dirbusios Natalijos, sprendimą palikti savo kraštą ji su artimaisiais priėmusi sunkiai. Vylėsi, kad agresija bus sustabdyta ir pavyks išvengti žūties. Tačiau galutinai apsispręsti padėjo netoliese esančios mokyklos ir gyvenamųjų namų subombardavimas.
Natalija ir keturiolikmetė Maša iš apgulto miesto praėjusį šeštadienį išvyko traukiniu. Ką teko patirti kelionės iki Lvovo metu, moteriai buvo sunku kalbėti.
Didžiulį stresą teko išgyventi ir laukiant eilės patekti į iš Lvovo į Vilnių važiavusį autobusą. Žmonės veržėsi į atvykusius du autobusus, į kuriuos pirmiausiai buvo priimamos moterys su vaikais. Kūdikius ant rankų laikančių moterų buvo daug, sausakimšo autobuso durys užsidarė Natalijai prieš pat veidą.
„Visą laiką verkiau, meldžiausi ir gali būti, kad mano malda buvo išgirsta lemiamiausią akimirką. Autobuso durys vėl atsivėrė ir buvo pranešta, kad yra viena vieta motinai su vaiku, nes viena moteris savo vaiką laikys glėbyje“, – pasakojo kone kūkčiodama Natalija.
Moteris kupina dėkingumo visiems sutiktiems kelyje bėgant nuo karo siaubo. Pasak Natalijos, jai neteko susidurti nė su vienu abejingu žmogumi, nežiūrint, kokios jis tautybės būtų.
Siūlomi būstai gyventi ir būsimi gyventojai tinka ne visi
Dabar Natalijai ir jos dukrai svarbu rasti būstą. Tas, kurį savivaldybei buvo pasiūlę gyventojai, pasak Normundo, pasirodė, švelniai tariant, ne kokios būklės. Todėl nakvoti važiavo į viešbutį „Svečių namai“.
Natalija kartojo, kad galėtų pagal galimybes pati mokėti už buto nuomą. Dėl galimos paramos apgyvendinant moterį ir jos dukrą galima skambinti Normundui telefonu 8 630 25075.
ŠR žiniomis, į Biržus pradėjus važiuoti karo pabėgėliams, paaiškėjo, kad ne visi biržiečių siūlomi būstai tinkami gyventi.
„Registruojantys laisvus būstus žmonės turėtų viską labai gerai pasverti, apgalvoti“, – sakė savivaldybės Ekstremalių situacijų komisijos pirmininkė Irutė Varzienė.
Redakcijos žiniomis, yra atvejų, kai gyventojai pareiškia, kad jų namai ar butai neparuošti apgyvendinti žmones, tam pasiruošti esą reikėtų laiko, netgi savivaldybės paramos remontui.
Yra norinčių rinktis karo pabėgėlius pagal amžių, socialinę padėtį ir pan.
