Kovo 24 d. Biržų pilies arsenalo salėje istorijos profesoriai, mokslų daktarai ir geriausi pasaulyje Radvilų giminės istorijos žinovai Raimonda Ragauskienė, Deimantas Karvelis ir Aivas Ragauskas pristatė bendro darbo rezultatą – istorinę monografiją „TARP PAŠAUKIMO IR PROFESIJOS. Evangelikų reformatų dvasininkai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje XVI-XVIII amžiuje“. Knygoje – daugybė istorinių faktų ir, žinoma, sąsajos su Biržais.
Solidžioje, daugiau kaip 700 puslapių monografijoje analizuojamas XVI a. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje susiformavusios naujos visuomenės grupės – evangelikų reformatų dvasininkų – portretas. Autorių trijulė aptarė dvasininko kelią pasirinkusių asmenų socialinius ir profesinius pagrindus, jų teisinį statusą katalikiškoje visuomenėje, kokias bažnytines karjeras darydavo dvasininkai. Nagrinėtas dvasininkų santuokos klausimas, turtinė padėtis ir tai, ką reiškė būti evangelikų reformatų dvasininku LDK, taip ir netapusioje protestantiška valstybe.
Kaip visada, artipilnėje arsenalo salėje, nes biržiečiai stengiasi nepraleisti progos paklausyti puikių pasakotojų D. Karvelio ar R. ir A. Ragauskų, autoriai atskleidė, kiek laiko praleido įvairiausiuose Lietuvos archyvuose, kokių įdomių faktų surado ruošdami monografiją.
Profesoriai pasakojo ne tik apie evangelikų reformatų dvasininkų nuopelnus ir pasišventimą, bet ir nesėkmes bei šeimines dramas. Pavyzdžiui, vienas dvasininkas užmušė žmoną, kitas – labai sėkmingai tarnavo Rusijos carui Petrui I.
Kalbant apie reformaciją ir jos veikėjus Lietuvoje, neįmanoma apeiti ir Biržų, tad profesoriai pateikė faktų iš XVII a. Biržų istorijos – apie Liudvikos Karolinos Radvilaitės įsteigtą stipendiją gabiems reformatų tikėjimo studentams studijuoti Europos universitetuose, apie Biržuose gyvenusius ir dirbusius evangelikų reformatų dvasininkus ir ištisas šeimų dinastijas. Autoriai per trejus kruopštaus darbo archyvuose metus surinko ir pateikė beveik 700 evangelikų reformatų dvasininkų pavardžių.
Patį įdomiausią faktą monografijos autoriai paliko knygos pristatymo pabaigai: pasirodo, įžymaus pedagogo, rašytojo, visuomenės veikėjo, naujųjų laikų pedagogikos kūrėjo ir pirmojo Europoje parengusio vientisos švietimo sistemos pagrindus Jano Amoso Komenskio (Iohannes Amos Comenius) dukra… ištekėjusi už evangelikų reformatų dvasininko Minvydo, sukūrė šeimą ir gyveno su juo Biržų mieste.
Beveik dvi valandos, kalbant tokiems istorijos pasakotojams, kaip Deimantas Karvelis ir R. ir A. Ragauskai, pralėkė kaip kelios minutės.
Istorikai taip pat atsakinėjo į klausimus, dalino autografus į ne tik biržiečiams pristatytą knygą „TARP PAŠAUKIMO IR PROFESIJOS. Evangelikų reformatų dvasininkai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje XVI-XVIII amžiuje“, bet ir į kitą, ne mažiau įdomią, taip pat praėjusių metų pabaigoje išėjusią istorinę monografiją „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės mikropasaulis: Radvilų Kėdainių visuomenė (XV–XVIII a.)“.
Editos Mikelionienės nuotr.
