Į redakcija atskriejo atliekų surinkimu susirūpinusio biržiečio laiškas. Daug metų aplinkos apsaugos srityje dirbęs vyras apgailestavo, kad iš esmės teisingą atliekų rūšiavimo tvarką griauna organizaciniai nesusipratimai.
Biržietis kalbėjo apie Rinkuškių gatvėje prie 47 ir 51 numeriais pažymėtų daugiabučių namų esančią atliekų konteinerių aikštelę. Vyras pastebėjo, kad akivaizdžiai nepakankamai dažnai yra išvežami popieriaus ir plastiko atliekų konteineriai. Po išvežimo gyventojai juos užpildo greičiau nei per savaitę, po to jie stovi dar savaitę ar ilgiau pilni ir neišvežti. Atnešę išrūšiuotas atliekas, gyventojai jas verčia į mišrių buitinių atliekų konteinerius, nes popieriaus ir plastiko konteineriai pilni. Tuomet kyla klausimas, kokia prasmė apskritai rūšiuoti. Žmogus varstė, gal UAB „Ecoservice“ nelabai suspėja tinkamai vykdyti veiklą visoje Lietuvos teritorijoje.
Daugiau vežimų – daugiau pinigų
UAB „Ecoservice projektai“ vadybininkė Orinta Mauraitė sakė, jog jų įmonė yra tik atliekų vežėja, o vežimo grafikus ir dažnį nustato kiti šio reikalo žaidėjai – Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centras (PRATC), rajono savivaldybė ir pakuotes tvarkančios organizacijos (PTO). Anot vadybininkės, įmonė tikrai rastų galimybę vežti konteinerius ir dažniau, nes nuo to priklauso jos pajamos. O. Mauraitė sakė, kad apie problemas Rinkuškiuose yra žinoma, perpildyti konteineriai yra fiksuojami ir tikimasi, kad reikalai netrukus pasikeis.
Kad Rinkuškiuose bus pokyčių, patvirtino ir Biržų savivaldybės ekologė Jurgita Bruniuvienė. Anot specialistės, situacija dėl perpildomų konteinerių žinoma. Jau prieš savaitę yra kalbėta apie tai su PRATC. Pastatyti papildomų konteinerių ten nėra vietos, todėl kalbėta apie išvežimo dažninimą.
„Tačiau problema yra ta, kad nei savivaldybė, nei „Ecoservice“ negali nustatyti išvežimų dažnio taip, kaip tai patogu mums. Yra pakuočių organizacijos, kurios labai skaičiuoja išvežimus, pinigus ir savo pelną“, – sakė ekologė. Anot J. Bruniuvienės, problemą ketinama spręsti tokiu būdu: rajone sumažėjo viena rūšiuojamųjų atliekų aikštele, tai vietoj to norima padažninti išvežimą iš Rinkuškių aikštelės. Toks sprendimas PRATC tenkina, tikimasi, kad tai artimiausiu metu pavyks suderinti ir su PTO, nes bendros išvežimų apimtys išliks tokios pat.
Kas yra kas
Šioje vietoje derėtų pakalbėti apie atliekų tvarkymo organizavimą. Kai kam dar ir šiandien atrodo, jog stiklo ir popieriaus, plastiko atliekos yra išvežamos už dyka, nes juk mes gauname sąskaitas tik už buitinių komunalinių atliekų tvarkymą, t.y. nerūšiuotas atliekas iš virtuvės. Ir „malkos“ už neišvežtus konteinerius ar nuo šių metų pradžios suretintą stiklo atliekų bei plastiko ir popieriaus konteinerių išvežimą iš individualių valdų kliūva savivaldybei.
Iš tiesų yra ne taip. Jei kalbėtume apie mišrias komunalines atliekas – tai savivaldybės reikalas, jos rūpinasi konteinerių aikštelių priežiūra, taip pat skaičiuoja ir organizuoja rinkliavos už atliekų tvarkymą surinkimą, atsiskaito su atliekų vežėjais bei administruoja gyventojų užklausas. Už šito proceso nesklandumus „skalpuoti“ savivaldybę yra tikslinga.
Už stiklo, plastiko, popieriaus pakuočių atliekas, kurias gyventojai išrūšiuoja į pakuočių atliekų konteinerius, bei jų tvarkymą yra atsakingos gamintojų ir importuotojų organizacijos.
Apmokame iš anksto
Dalis gyventojų net nežino, kad įsigydami prekes, jie sumoka į kainą įskaičiuotą užstatą už vienkartinę pakuotę, kurioje atkeliauja pats gaminys, t. y. automatiškai susimoka ir už jos sutvarkymą. Pinigai, įskaičiuoti į prekės kainą, atitenka prekių gamintojams ir importuotojams, kurie yra įsipareigoję tokias pakuotes sutvarkyti ir perdirbti.
Taigi, už visas dėžučių, tuščių stiklainių, plastikinių indelių ir kitų pakuočių surinkimą mes užsimokame avansu pirkdami prekę. Teisę užsiimti pakuočių tvarkymu turi tik Aplinkos apsaugos agentūros licenciją gavusios įmonės, atstovaujančios gamintojų ir importuotojų organizacijoms. Todėl pakuočių ar stiklo taros tvarkymo schema yra tokia: mes mokame už pakuotę gamintojui ar importuotojui, šie moka savo pasirinktai atitinkamai pakuočių tvarkymo įmonei, kuri organizuoja pakuočių surinkimą bei išvežimą.
Mokėti daugiau nenori
Neretai savivaldybės nori, kad pakuočių atliekos būtų išvežamos kur kas dažniau, nei tai yra dabar. Tačiau PTO tam prieštarauja, tvirtindamos, jog dažnis yra pakankamas. Akivaizdu, jog dažniau išvežant atliekas, jos turės daugiau pinigų sumokėti vežėjui. Šioje vietoje kokių nors svertų savivaldybė praktiškai neturi.
Skelbiama, kad Seime yra užregistruotos pataisos keisti pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymą ir jame nustatyti pareigą savivaldybėms savarankiškai vykdyti pakuočių atliekų rūšiuojamojo surinkimo, vežimo, paruošimo naudoti ir naudojimo organizavimą. Tokiu atveju savivaldybės galėtų nustatyti gyventojams palankesnes pakuočių atliekų surinkimo sąlygas.
Tačiau žinant, kad pakuočių atliekų surinkimo verslas yra pelningas užsiėmimas, bei įvertinant visokius lobistinius spaudimus Seimui, šių pataisų kelias iki priėmimo gali būti labai ilgas.
