Antradienį Biržuose lankėsi Krašto apsaugos ministras Laurynas Kaščiūnas. Pilies arsenalo salėje ministras susitiko su gyventojais, papasakojo apie dabartinę situaciją krašto apsaugos srityje, šalies gynybos uždavinius ir prioritetus dabartiniame geopolitiniame kontekste, atsakė į auditorijos klausimus. Kiek daugiau nei valandą trukusiame renginyje svečias pastebėjo Biržų ir Pasvalio krašto piliečių aktyvumą registruojantis komendantūrose, lyginant su kaimyniniais Kupiškio ir Rokiškio rajonais.
Piliečių laukia komendantūros
Kalbėdamas apie krašto apsaugai kylančius uždavinius ir iššūkius, L. Kaščiūnas sakė minėsiantis ir problemines sritis, ir tuos dalykus, kuriuose juntamas proveržis. Viena tokių sričių – užnugario, teritorinės savigynos sistema. Ji turi būti ruošiama taikos metu, ką parodė karo Ukrainoje patirtis. Kalbėta apie karo komendantūras. Anot ministro, komendantūrų veikla taikos sąlygomis leis per komendantines pratybas atnaujinti karinius įgūdžius žmonėms, kurie yra parengto rezervo kariai.
Kitas uždavinys – darbas su šauliais. Dabar šauliams numatomas svarbus vaidmuo teritorinės savigynos planuose, didinamas šios organizacijos finansavimas bei aprūpinimas šiuolaikine ginkluote. Pasak ministro, per komendantūrų tinklą pradedama šaulių integracija į bendrą krašto gynybos sistemą.
L. Kaščiūnas priminė, kad tie piliečiai, kurie nėra rezervo kariai ar šauliai, bet nori rasti savo vietą šalies gynybos sistemoje, dar gali registruotis Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos (KPKT) skyriuose tarnybai karo komendantūrose. Pasak ministro, Biržų KPKT skyriaus duomenimis, šiuo metu yra prisiregistravę 59 piliečiai, registracija tęsis iki rugpjūčio 31 dienos.
Ministras pastebėjo Biržų piliečių aktyvumą. 59 prisiregistravusieji Biržų ir Pasvalio rajonuose yra dvigubai daugiau už kaimyninio rajono piliečių registracijos duomenis. Kupiškio ir Rokiškio rajonuose šis skaičius tėra 23.
Pagrindiniai gynybos ramsčiai
Anot L. Kaščiūno, šalies gynyba paremta trimis dalykais. Pirmasis ramstis – tai kuriama kariuomenės lietuviška divizija, kuri drauge su NATO pajėgomis yra pagrindinė jėga. Antrasis ramstis – Krašto apsaugos savanorių pajėgos (KASP), užtikrinančios teritorinės gynybos funkcijas ir pirmos pasitiksiančios įsiveržusį priešą. Trečiasis ramstis – užnugario tarnybos, kurios leistų užtikrinti valstybės funkcionavimą karo metu.
Anot ministro, pavyko išspręsti klausimą, kas labiau reikalinga šiuo metu – tankų batalionas ar oro gynybos sistemos. Tankų neatsisakyta, tiesiog batalionas bus komplektuojamas per ilgesnį periodą, o dalis lėšų skiriama vidutinio nuotolio gynybos sistemų įsigijimui.
„Tai nebus „Patriot“ sistema – kad apie ją galvotume, reikia krašto gynybai skirti ne mažiau, kaip 4 proc. BVP. Tačiau tai bus trečia turima vidutinio nuotolio oro gynybos baterija, dengianti 40-70 kilometrų spindulį ir galinti periminėti raketas, orlaivius ir kitus objektus iki 20 km aukštyje“, – kalbėjo pranešėjas.
L. Kaščiūnas sakė, jog pasirašyti kontraktai ir artimojo nuotolio oro gynybos sistemų įsigijimui. Taip stengiamasi sukurti daugiasluoksnę oro gynybą.
„Problema yra oro gynybos priemonių stygius visame pasaulyje. Mes matome, ko prašo Ukraina ir kiek ji gauna. Ir dažnai tai ne todėl, kad nenorima duoti – paprasčiausiai nėra ko duoti“, – sakė ministras.
Kalbėdamas apie dronus L. Kaščiūnas pabrėžė, kad šis dabar plačiai naudojamas ginklas kelia nemažai problemų. Pigūs, sunkiai fiksuojami dronai gali pridaryti daug žalos, o gintis nuo jų sudėtinga. „Sunkiausias klausimas, kaip sunaikinti droną pigiau, negu jis kainuoja. Tu gali sunaikinti droną raketa, bet kainos santykis bus mažiausiai 1:100. Su tokiu resursų panaudojimu ilgai nepakariausi. Ši dilema kamuoja visas šalis, ieškoma įvairiausių sprendimų ir technologijų, bet kol kas viskas yra prototipų stadijoje“, – sakė ministras.
Anot kalbėtojo, dronus pradeda gaminti ir Lietuvos pramonė. Gaminiai buvo testuojami bandymų poligone Ukrainoje, kur jie turėjo pakilti ir nuskristi iki taikinio, veikiant visoms elektroninėms antidroninėms priemonėms.
„Pirmą kartą birželio pradžioje testavime dalyvavo 6 Lietuvos įmonės. Iki taikinio nenuskrido nė vienas jų dronas. Per mėnesį lietuviai atliko savo produktų patobulinimus ir naujame bandyme iš 6 iki taikinio nuskrido 5 dronai. Krašto apsaugos ministerija tokius dronus pirks ir savo reikmėms, ir dalį jų atiduos ukrainiečiams“, – kalbėjo L. Kaščiūnas.
Ministras kalbėjo ir apie pasienio ruožo paruošimą gynybai – minavimą, įvairių prieštankinių užtvarų („drakono dantys“, prieštankiniai „ežiai“ ir kt.) ruošimą bei kitas mobilumą ribojančias priemones. Tai tiltų paruošimas sprogdinimui, plynų miško kirtimų pasienio zonoje uždraudimas, kai kurių melioracijos griovių pavertimas prieštankinėmis kliūtimis ir kt.
Lietuvos kariuomenė dviems batalionams ketina pirkti naujas pėstininkų kovos mašinas. Šios mašinos bus ant vikšrinės važiuoklės. Kol kas ieškomas techniniais parametrais tinkamas ir kainos požiūriu patrauklus variantas. Vienos tokios mašinos kaina rinkoje yra apie 11 – 14 milijonų eurų.
Kaip ginsimės
Buvęs pirmasis Biržų karo komendantas Vytautas Linkevičius konstatavo, kad jei bus karas, miškuose slėptis nebepavyks – dronai ir termovizoriai viską užfiksuos. V. Linkevičius klausė, ar nėra svarstoma galimybė pasipriešinimui naudoti požeminių komunikacijų, kaip tai darė kažkada vietnamiečiai, o dabar naudoja „Hamas“ kovotojai. Anot L. Kaščiūno, tokių planų yra, tačiau tai dar nėra sudėtinė integrali gynybos sistemos dalis, prie šio klausimo dar bus dirbama.
Kapitonas Vidas Čepulis, dabartinis Biržų karo komendanto pavaduotojas, turėjo kelis pasiūlymus. Anot V. Čepulio, dabartinė mūsų įstatyminė bazė yra tokia, kad Lietuvos įmonės negali gaminti sprogmenų ir ginkluotės. Tai rimta problema. Kitą pasiūlymą V. Čepulis turėjo dėl pasienio įtvirtinimo. „Pasienyje su Kaliningrado sritimi yra užliejamosios pievos. Gal metas tas pievas užlieti ir ten padaryti pelkę. Tuomet nereikės jokių „drakono dantų“ ar prieštankinių griovių – jokia vikšrinė technika, išskyrus lengvus šarvuočius, ten nepravažiuos“, – sakė karininkas.
Trečiasis V. Čepulio pasiūlymas buvo dėl dronų operatorių ruošimo: „Yra komercinės programėlės, kurių pagalba galima įgyti pradinius valdymo įgūdžius. Ministerija jų galėtų nupirkti ir platinti mokyklose vaikams, jauniesiems šauliams ir pan. Juk dronų valdymas vaikams būtų patrauklus, bet reikia laiko, kad tuos įgūdžius būtų galima įgauti ir išvystyti. Kuo anksčiau tai prasidės, tuo geriau“, – kalbėjo V. Čepulis.
Šie siūlymai ministrą L. Kaščiūną smarkiai sudomino, jis V. Čepuliui pasiūlė tą detaliau aptarti po susitikimo.
Viską lemia JAV pozicija
Savivaldybės tarybos narė Irutė Varzienė prašė ministrą pakomentuoti dabartinę karo situaciją Ukrainoje bei Europos Sąjungos laikyseną, kitų šalių lyderių požiūrį ir prognozes.
Anot L. Kaščiūno, žinios apie situaciją fronte yra gerai matomos ir pasiekiamos viešojoje erdvėje. Gera žinia yra ta, kad rusams nepavyko užimti Charkovo, atvežti ten nušalintą prezidentą Viktorą Janukovičių ir paskelbti naują Ukrainos valstybę. Pasak ministro, toks planas tikrai buvo, tačiau Rusijai nepavyko jo realizuoti.
Vakaruose esanti laukimo stadija. Anot L. Kaščiūno, visi laukia, kaip baigsis rinkimai JAV. Vakaruose jaučiamas bendras karo nuovargis, bandymai ieškoti kažkokio taikos kelio ir visi žiūri į amerikiečius, kokią poziciją užims ši šalis.
Jei laimės Donaldas Trumpas, karą baigti bus spaudžiamos abi šalys. Kad priverstų derėtis, Ukrainai bus grasinama nebeduoti paramos, o Rusijai – kad Ukraina gaus neribotą naujausių ginklų kiekį. Kur būtų ta skiriamoji derybinė linija, neaišku, taip pat neaišku, kokios būtų Ukrainos saugumo garantijos, kiek teritorijos atitektų Rusijai. Anot L. Kaščiūno, D. Trumpo patarėjai kol kas į šiuos klausimus atsakymo neturi.
Jei rinkimus laimėtų Kamala Harris, greičiausiai tęstųsi ta pati ribotos pagalbos Ukrainai politika. Vakarai pernelyg lėtai atnaujina karinės pramonės pajėgumus, ir tai yra problema. „Jie vis dar netiki, kad tai, kas dabar vyksta, yra ilgam“, – sakė L. Kaščiūnas.
Kalbėta ir apie Vakarų baimę suirutės Rusijoje, branduolinio ginklo kontrolės praradimą ir kitus bauginančius dalykus. Anot L. Kaščiūno, tokios pat baimės vyravo ir griūvant Sovietų Sąjungai. Ir dabar Putinas tuo naudojasi, periodiškai pamojuodamas branduoliniu vėzdu.
Reikia didesnio tarpinstitucinio sutarimo
Kalbėta ir apie nepakankamą moksleivių fizinį paruošimą, apie karinio rengimo užsiėmimų įvedimą mokyklose.
Anot ministro, apie tai kalbama su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, bet kol kas rezultatai kuklūs.
Taktinę ekipuotę siuvančios įmonės „Matuza Tactical“ vadovas, KASP seržantas Tautvydas Matuzevičius siūlė ministrui svarstyti galimybę į kariuomenės aprūpinimą įtraukti ir smulkiuosius verslininkus. Anot T. Matuzevičiaus, pavienis smulkus verslininkas negali patenkinti visos kariuomenės apimties užsakymų. Jo nuomone, kariuomenės Logistikos valdyba galėtų kooperuoti smulkius verslininkus vienam ar kitam dideliam kariuomenės užsakymui. Čia išloštų ir verslininkai, ir kariuomenė. Ministras pritarė, kad tai geras ir svarstytinas pasiūlymas.
Apibendrindamas ministras sakė, kad iššūkių ir problemų pakanka. Viena tokių – KASP integravimas į bendrą NATO pajėgų planą.
Anot L. Kaščiūno, su ta pačia problema susiduria ir kitos teritorinės gynybos pajėgas turinčios šalys. Suomija, turinti net 900 tūkstančių organizuotų rezervistų, irgi sprendžia šią problemą. Tačiau, pasak L. Kaščiūno, krašto gynybai efektyvūs sprendimai bus rasti.
