Suprantu, kad socialdemokratai (LSDP), kai neieško tušinukų, sprendžia Blinkevičiūtės vardo teoremą: kaip viską pažadėti taip, kad dėl patrauklių, bet neįgyvendinamų pažadų nevykdymo būtų kalti visi kiti, bet tik ne jie.
Vis dar išbandomi du atsakymai: dėl visko kalti konservatoriai; viskam trukdė Skvernelis.
Dabar pradėta svarstyti nauja legenda: mes kantriai bandėme perauklėti Žemaitaitį. Jei ne mes, jis būtų labai daug žalos Lietuvai padaręs. Dabar gi mes jį prižiūrėjome, aukodami savo reitingus. Kai supratome, kad jis beviltiškas, grįžome prie sąjungos su demokratais, kurie atsikratė abejotinos reputacijos ir didelių ambicijų Skvernelio.
Kas teikia vilčių LSDP? Ilgametė patirtis, kad, ciniškai gudraujant, galima prisiimti visus politinius nuopelnus, bet atsiriboti nuo klaidų ir kvailysčių.
LSDP sugebėjo pasinaudoti iliuzijomis, kad esą tai nuosaiki, geriau regionų žmones suprantanti, pragmatiška organizacija. Tačiau šiandien tai – politinės arogancijos, nekompetencijos ir ciniško rūpesčio tik savimi simbolis.
LSDP sugebėjo pasinaudoti iliuzijomis, kad esą tai nuosaiki, geriau regionų žmones suprantanti, pragmatiška organizacija. Tačiau šiandien tai – politinės arogancijos, nekompetencijos ir ciniško rūpesčio tik savimi simbolis.
Taip pat Skvernelio pašalinimas yra naujas galimybių langas, per kurį galima būtų įtraukti demokratus, viliantis, kad jie beveik nieko neprašys.
Demokratams reikia kovoti už politinį išlikimą. Būtina demonstruoti kuo ryškesnes politines figūras viešumoje, tačiau tam, kad į jas kreiptų dėmesį, jos turi turėti svarias politines pozicijas.
Man šiuo atveju įdomiau politinės psichologijos aspektai.
LSDP ir demokratai buvo vienoje koalicijoje ir turi bendradarbiavimo patirtį.
Ar tikrai demokratai norės priklausyti gaujai, kurios „atamanė“ yra Inga Viską Žinau Tik pasakyti Nemoku?
Dabartinėje koalicijoje tikrai be problemų galėtų darbuotis, pavyzdžiui, Vilija Targamadzė, kuri gana artima tiek LSDP, tiek „valstiečiams“ (LVŽS), dar keli demokratų frakcijos nariai, tačiau…
Socialdemokratai per pastarąjį pusmetį padarė, regis, viską, kad griautų tiltus su visa opozicija.
Vienas labiausiai prie to prisidėjusių klausimų – LRT pertvarka.
Kaip po viso to, kas vyko svarstymų metu, su LSDP nariais normaliai galėtų bendrauti Rima Baškienė, Agnė Širinskienė ar Domas Griškevičius? Agnė yra, gerąja ir prastesne prasme, mačiusi visko, tačiau neįsivaizduoju jos politinės draugystės su Kižiene ar Oleku.
Ar tikrai demokratai norės priklausyti gaujai, kurios „atamanė“ yra Inga Viską Žinau Tik pasakyti Nemoku?
Ar turime racionalių prielaidų manyti, kad LSDP per pastaruosius dvejus metus nepadarė visko, kad būtų tame pačiame dugne, kur grobio ieško Žemaitaitis, Gražulis, Vaitkus ir Vėgėlė?
Šiaip jau, visiems mums linkiu priešlaikinių rinkimų. Nors tai sukuria nestabilumą, tačiau mes iš tiesų, kaip sakė Karolis Kaupinis, lekiame iš daugiaaukščio žemyn ir vis didesniu pagreičiu.
Tikrai nesidžiaugiu, kad Lietuvos valdžia tiek degradavo. Būčiau gerokai laimingesnis, jei LSDP būtų labai nustebinę ir parodę, kad turi bent kažkiek kūrybinio talento. Tiesą sakant, net ir po rinkimų naiviai maniau, kad, nors nebus gerai, bet kažkaip bus. Pasirodo, kad gali niekaip nebūti, kad politikoje taip pat egzistuoja „juodoji skylė.“
Šiaip jau, visiems mums linkiu priešlaikinių rinkimų. Nors tai sukuria nestabilumą, tačiau mes iš tiesų, kaip sakė Karolis Kaupinis, lekiame iš daugiaaukščio žemyn ir vis didesniu pagreičiu. Priešlaikiniai rinkimai būtų bent šansas, kad kažkas ką nors apačioje išties – bet tikrai žinau, kad ne LSDP, NA ar lenkų-girskienės chebra.
