Faktas, kad rajonuose trūksta specialistų. Tačiau ir didžiausiomis apsukomis dirbantys vietos medikai negali pagelbėti žmonėms, kuriems pagalba turi būti teikiama klasteriniuose centruose. Arčiausiai Biržų – Panevėžio respublikinė ligoninė, į kurią „suteka“ kelių rajono greitosios pagalbos ir nuosavais automobiliais vežamų ligonių srautai.
Ir konsultuoja ligonį, ir kalba telefonu
Apie šiuo metu didžiausias kasdienes problemas „Šiaurės rytų“ klausinėti sveikatos priežiūros įstaigų atstovai mini augantį sergamumą virusinėmis ligomis, didelį medikų darbo krūvį. Gydytojai ir slaugytojos turi dirbti kaip dispečerinės tarnybos ir atsakinėti į telefonų skambučius.
Kantriai pareigą atliekančios šeimos gydytojų komandos telefonais „dirba“ kone ištisą parą. Pacientų skambučiai prasideda anksti ryte, nors gydytojo ir slaugytojos darbo laikas kai kuriomis dienomis būna po pietų. Gydytojams tenka telefonais atsiliepti ir konsultuojant ligonius, kai nepakanka slaugytojos kompetencijos.
„Ligoniai nekalti – jie paiso draudimo ir be reikalo ar karščiuodami stengiasi neiti polikliniką ar privačias gydymo įstaigas“, – sako slaugytoja.
Kitos poliklinikoje dirbančios slaugytojos manymu, būtų idealu, jeigu visi skambučiai būtų nukreipiami į registratūrą, tačiau ir čia telefonai „kaista“. Nors registratorės dirba neatsikvėpdamos, pacientams ne visada pavyksta „pagauti“ laisvą liniją. Tada skambinama į gydytojo kabinetą. Jeigu gydytojas tuo metu nedirba arba negali atsiliepti, renkami gydytojo, po to slaugytojų mobiliojo telefono numeriai.
Poliklinikos ir Šeimos gydytojų centro vadovai Lukas Kalninis ir Elena Šakelienė sako, kad darbo krūvis didelis, tačiau stengiamasi aptarnauti visus pacientus – ir ateinančius į įstaigą, ir laukiančius namuose.
Ligoninės direktoriaus pavaduotoja Vitalija Jukonienė sako, kad stacionaro skyriuose vietos ligoniams kol kas užtenka. Gydymo įstaiga kol kas neužpildyta nei dėl šalčio, nei dėl slidžių gatvių traumas patyrusių pacientų.
„Greitosios“ ligonių veža ir parsivežti turėtų daug
Pastaruoju metu ŠR teko išklausyti žmonių liudijimų apie Panevėžio respublikinės ligoninės Priėmimo skyriuje didžiulį ligonių antplūdį ir ilgą laukimo laiką.
„Pagal gyventojų amžių Panevėžio apskritis yra seniausia, todėl ir pervežimų labai daug“, – sako Panevėžio greitosios medicinos pagalbos stoties vadovė Rūta Ramoškienė. Anot medikės, tai natūralu, kai į ligoninės Priėmimo skyrių suvežami žmonės iš Biržų, Kupiškio, Rokiškio, Pasvalio rajonų, kuriuose nėra reikiamų specialistų. Ypač tai aktualu esant insulto požymiams, kai pagalbą būtina teikti neatidėliotinai.
ŠR pastebėjus, kad apskrities ligoninės Priėmimo skyriuje apžiūros tenka laukti po kelias valandas, R. Ramoškienė sako, kad didžiuosiuose miestuose, pavyzdžiui, Kaune, GMP automobiliai po kelias valandas laukia eilėse, kol ligonis „priduodamas“ į Priėmimo skyrius.
Reikėtų, kad paskui GMP automobilį važiuotų ligonio artimieji
Iš rajono GMP automobiliais atvežami pacientai ne visada guldomi į ligoninę. Dažnai po konsultacijų ar tyrimo žmonės turi važiuoti atgal į rajoną.
Gerai, jeigu ligonis grąžinamas gydymui į vietos ligoninę, tada jis parvežamas GMP automobiliu. Tačiau jeigu ligonis bus gydomas ambulatoriškai, namus turi pasiekti pats.
Panevėžio GMP priklausantys biržiečiai medikai sako, kad didelė problema yra ta, kad ne visi ligoniai turi artimųjų ar pažįstamų, kurie gali žmogų parvežti iš Panevėžio.
Ypač tai aktualu slaugos ar senelių namų ligoniams, kurių išeiginėmis dienomis įstaigos automobiliai negalėtų parvežti.
„Kol kas nebuvo tokių atvejų, kai nerasdavome išeities“, – ramina Legailių globos namų direktorius Renaldas Simėnas.
Pasak GMP darbuotojų, kartais ligoniai paniškai bijo važiuoti į Panevėžį, nes neturėsiantys, kaip grįžti. Ne tik skubios pagalbos medikai tvirtina, kad visais atvejais geriausia, kai žmogų į gydymo įstaigą savo transportu lydi artimi žmonės. Jų balsas ir veiksmai kartais būna labai svarbūs ilgoje eilėje apžiūros laukiančiam ir pačiam nebegalinčiam (ar nedrįstančiam) šauktis pagalbos.
