Sostinės gydymo įstaigoje negailestingą diagnozę netikėtai išgirdusi moteris dar kartą patyrė šoką sužinojusi, kad jos ligos istorijoje aprašyta konsultacija Biržų ligoninėje ir diagnostinis tyrimas. Rokiškio rajone gyvenanti pacientė niekada nesilankė pas Biržų ligoninėje dirbančią gydytoją akušerę – ginekologę, kurios parašu patvirtintas įrašas.
„Istorijos nesuklastosi“?
Posakis neva tiesos nepaslėpsi ir istorijos nesuklastosi gali būti sąlyginis. Yra įsitikinusių, jog šiuos dalykus galima ir paslėpti, ir suklastoti. Šį kartą ne apie tą istoriją, kuri yra lemiamas faktorius valstybės išlikimui. Tai publikacija apie ligos istoriją, kurioje fiksuojami žmogaus sveikatai ir gyvybei svarbūs faktai.
Redakcijai yra tekę išklausyti pasakojimus rajono gyventojų, kurių ligos istorijose esą aptikta keisčiausių įrašų apie vizitus ir konsultacijas, kurių nebuvę, ar gydymą ligų, apie kurias pats žmogus net negirdėjęs.
Tie pasakojimai dažniausiai baigdavosi panašiomis frazėmis apie tai, kad „čia tik jums, kad žinotumėt“, „viešinti nenorime – tėvai seni, vaikai maži, patiems pas daktarus gali prireikti“ ir pan.
Pašnekovai keldavo ir klausimą, ar toks prirašinėjimas negali vykti siekiant iš įstaigos ar ligonių kasų gauti neuždirbtų pinigų.
Visas ir panašias girdėtas istorijas vėl teko prisiminti neseniai išgirdus liudijimą žmogaus, kurio ligos istorijoje atsirado neteisingas įrašas.
Gąsdinanti diagnozė ir žinia apie nebūtą tyrimą
Netikėtos ligos simptomai 58 metų rokiškėnei pasireiškė besilankant Vilniuje, Santaros klinikose. Staiga kraujuoti ėmusi moteris buvo nuvykusi konsultuotis dėl kitų, su ginekologiniais susirgimais nieko bendra neturinčių problemų. Pagalbą suteikę medikai atliko tyrimus.
Gautas atsakymas, kad Aušrinei (vardas pakeistas, tikrieji moters duomenys redakcijai žinomi) diagnozuotas onkologinis susirgimas, būtina operacija.
Jai besirengusi Rokiškyje gyvenanti tvarkinga, dirbanti moteris su savo šeimos gydytoja pasidalijo mintimis. Tarp jų ir nuostaba, kodėl jai, reguliariai besilankiusiai pas ginekologą, onkologinė liga nebuvo pastebėta. Pacientė iš gydytojos išgirdusi, esą moteris paskutinį kartą ginekologo apžiūrėta ne Rokiškyje, o Biržų ligoninėje. Pacientei buvo parodytas elektroninės sveikatos istorijos įrašas su diagnostinio tyrimo Biržų ligoninėje aprašymu.
„Ta žinia Aušrinę pribloškė. Sakė man, žiūrėkite, kas Biržuose darosi“, – ŠR pasakojo ligonei atstovaujantis artimas žmogus. Pasak jo, buvo pasinaudota Aušrinės asmens duomenimis. Neatmestina, jog galimai tai padaryta ir negerais tikslais.
Tyrimas, kurio nebuvo
Elektroninėje Aušrinės sveikatos istorijoje yra diagnostinio tyrimo aprašymas. Moters atstovo pateiktame dokumente – visi duomenys apie 58 metų Aušrinei neva atliktą echoskopinį tyrimą. Pateikta ir tyrimo informacija apie tai, kas pastebėta. Jokių duomenų, signalizuojančių apie galimas ligas ar auglius, nėra. Yra pastaba, kad aprašytas tyrimas neturi skaitmeninio vaizdo.
Diagnozė – kitas ir nepatikslintas pilvo skausmas.
Įrašas dokumente: „Dokumentą elektroniniu parašu pasirašė AUDRONĖ BUKAUSKIENĖ. Data: 2022 03 30 12:36:13“.
Tačiau iš tikrųjų tokio tyrimo niekada nebuvo.
Aplinkybės – kone makabriškos
Po neseniai atliktų dviejų itin sudėtingų operacijų šiuo metu besigydanti Aušrinė sako, kad dabar jai svarbiausia – sveikti. Visa istorija, kurioje atsirado Biržų ligoninės įrašas apie nebūtą tyrimą, dabar atrodo kone makabriškai.
Kovo 30 dieną Aušrinė iš tikro lankėsi Biržų ligoninės konsultacinėje poliklinikoje. Su šeimos gydytojo siuntimu rokiškėnė buvo atvykusi pas gydytoją endokronologę Eglę Patkauskienę. Ją, kaip gerą specialistę, rokiškėnei rekomendavusi šeimos gydytoja, kuri ir parašiusi siuntimą.
Rokiškėnės apsilankymas Biržuose ligoninei „pelnė“ ne vieną, o dvi konsultacijas, už kurias moka ligonių kasos. Tačiau pacientės ligos istorijoje įrašas apie ginekologės A. Bukauskienės konsultaciją ir diagnostinį tyrimą – fiktyvus.
Gyvenimo akibrokštas – pacientė po dviejų savaičių sužino apie pavojingą diagnozę ir jos ligos istorijoje atsiradusį fiktyvų ginekologės įrašą. Likimo ironija, kad įraše – jokios informacijos apie galimą ligos pavojų.
Sutapimai – kone fantastiški
ŠR kalbinta gydytoja A. Bukauskienė pripažino, kad tyrimo aprašas pasirašytas jos. Ir tyrimas atliktas jos, tačiau ne Aušrinei.
Gydytoja aiškino apie tiesiog fatališkus sutapimus. Tą pačią dieną ir kone tą pačią valandą į Biržų ligoninės konsultacinę polikliniką atvyko dvi pacientės. Ir dar tokiomis pat pavardėmis bei tais pačiais vardais.
„Tai mano pacientė, 1977 metais gimusi biržietė, aš ją pati registravau, pati tyriau, man viskas aišku. Tik tyrimo įrašas padarytas kitos pacientės elektroninėje ligos istorijoje. Čia elementari klaida“, – sakė ir poliklinikos moterų konsultacijoje, ir ligoninėje bei ligoninės konsultacinėje poliklinikoje dirbanti gydytoja. Ar jos pacientė turėjo siuntimą ir kas jį išrašė, klausimas atviras.
Įrašą ligos istorijoje esą padariusi ne ji, o seselė.
Netrukus gydytoja klaidą vadino ir sistemine, ir apmaudžia asmenine. Tai būsianti pamoka.
„Mano klaida, kad nepažiūrėjau gimimo metų“, – sako ginekologė. Ji echoskopavusi savo pacientę, kurią pažįstanti, todėl ir asmens kodo neprašiusi. Visi registracijos duomenys esantys jos užrašų knygelėje, o ji pati turinti popierinius išrašus apie tyrimus, todėl jai pačiai „viskas yra aišku“. Gydytoja sakė apgailestaujanti dėl to, kas įvyko, ir norinti atsiprašyti rokiškėnės, kurios duomenys atsidūrė svetimo tyrimo apraše.
Savo pacientės biržietės istorijoje gydytoja sakė įrašą apie tyrimą tuoj pat padarysianti ir moteriai paskambinsianti. Neteisingo įrašo iš Aušrinės ligos istorijos panaikinti esą negalinti, nes jau praėjo daugiau nei mėnuo.
Ne visi gali suprasti, kas įrašyta?
Peršasi mintis, jog tereikėtų džiaugtis, kad neteisingas įrašas, atsiradęs ligonio istorijoje ir mėnesį nepastebėtas, nepakenkia žmogui. Tarkim, jo planams įsidarbinti, studijuoti ir pan.
Pasiteirauta gydytojos, ar tokios klaidos nesignalizuoja, kad gyventojai turėtų domėtis, kas prirašyta jų ligos istorijose.
Pasak gydytojos A. Bukauskienės, nieko gera tai neduotų. Ji ir pati esą kartais nesuprantanti visų įrašų.
ŠR klausė gydytojos, ar neteisingas įrašas Aušrinės ligos istorijoje atsirado ne dėl to, kad taip siekiama gauti pinigų iš ligonių kasų už paslaugą.
„Tikrai ne. Tai būtų įmanoma nebent tik privačiose, o ne valstybinėse įstaigose“, – įsitikinusi gydytoja. Pastebėjus, kad redakcijos išklausyti nutikimai pasakoti būtent valstybinių sveikatos priežiūros pacientų ir netgi kolegų, gydytoja reagavo klausimu: „Ar yra žinių apie ginekologus?“
Vadovų požiūris
Visi privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) apdrausti asmenys turi teisę gauti gydymo ir sveikatos priežiūros paslaugas be papildomų mokesčių. Visas gydymo ir sveikatos priežiūros paslaugas jiems kompensuoja ligonių kasos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo. Lėšos pervedamos paslaugas suteikusioms įstaigoms.
Ar ligos istorijų pildymo klaidos ir minėtas atvejis neturėtų būti įvertintas? Ar neturėtų būti aptartas įstaigos medikų susirinkimuose, ŠR teiravosi ligoninės vadovo Petro Bimbos.
Biržų ligoninės direktorius Petras Bimba ŠR sakė įsitikinęs, kad registruojant pacientes su vienodomis pavardėmis ir vardais įvyko žmogiška klaida. Dėl jos ginekologinio tyrimo duomenys automatiškai patekę į kitos pacientės elektroninę ligos istoriją.
„Taip būna ne tik pas mus“, – sako ligoninės vadovas. Jis kategoriškai atmeta nebūtų konsultacijų prirašymo galimybę. Tokių signalų jis nėra gavęs. Anot direktoriaus, būtų gerai, jeigu apie neteisingą įrašą sužinoję pacientai dėl klaidos kreiptųsi į gydytoją.
Registracija konsultacijoms vykdoma pagal šeimos gydytojų siuntimus.
Šį kartą ginekologinio tyrimo duomenys pateko į ligos istoriją pacientės, kuri net neturėjo siuntimo ginekologo konsultacijai ir nebuvo prisiregistravusi tyrimui. Medikų susirinkimuose, pasak direktoriaus, nuolat akcentuojama būtinybė atidžiai tikrinti pacientų duomenis, tarp jų ir asmens kodą.
Už konsultacijas ligoninė gauna apmokėjimą iš ligonių kasų.
Už sveikatos sritį atsakinga Biržų savivaldybės mero pavaduotoja Audronė Garšvaitė taip pat tvirtino niekada negirdėjusi kalbų apie galimai prirašytas konsultacijas ar tyrimus.
„Manyčiau, kad tokių dalykų kontrole labiausiai būtų suinteresuotos teritorinės ligonių kasos. Savivaldybė tokių dalykų negali kontroliuoti“, – sako mero pavaduotoja.
