Biržų girios apylinkėse gyvenantys ir dirbantys žmonės jau seniai atkreipė dėmesį į miško keliais vaikštančią neįgalią moterį. Ji skubriu žingsniu iki girios atkeliauja pėsčiomis iš pačių Biržų ir tokiu pat būdu į juos sugrįžta. Stebintys jos keliones nesuvokia, iš kur ji turi tiek energijos ir, regis, net nepavargsta nueidama tokius didelius atstumus.
Eidama moteris dažnai kažką kalba pati su savimi, kartais šūkauja, stabdo pakeleivingas mašinas. Kartais pasibeldžia į duris ir paprašo maisto pas netoli girios ar Parovėjoje gyvenančius žmones, o kartais valdžios atstovų paprašo neįtikėtinų dalykų. Tarkim, higieninių įklotų. Nakvoja dažniausiai apleistose sodybose ir medžiotojų bokšteliuose.
„Ji gali būti bet kur. Atvykus į atokią medžioklės vietą ir atvėrus bokštelio duris gali ištikti širdies smūgis, radus už durų netikėtą svečią. O labiausiai baisu, kad medžiojant žvėris moterį gali kliudyti netikslus šūvis, nes ji gali būti bet kur“, – svarstė medžiotojai.
Moterį gūdžią naktį vaikštant atokiais miško takeliais yra užfiksavusios ir vaizdo kameros. Ji vaikštinėja ir pagrioviuose, miško pakraščiuose.
Medžiotojai kartais ją randa girioje kūrenančią laužą. Pakalbinta prašo tik jai neuždrausti vaikščioti po miškus.
„Šiaurės rytai“ prieš keletą metų jau buvo rašę apie šią moterį. Svarstyta, kas ja galėtų pasirūpinti. Moteris gali ne tik badauti, bet ir žiemą sušalti ar būti sudraskyta kokio žvėries.
Pastaruoju metu Biržų policijos komisariato vadovai ėmėsi iniciatyvos išsiaiškinti tikrąją moters būklę ir pasidomėti, kas ja gali pasirūpinti. Dėl to jie kreipėsi į Savivaldybės administraciją.
Neįgalią moterį kalbino Parovėjos seniūnijos socialinio darbo organizatorė. Apie tai ji informavo Savivaldybės Socialinės paramos skyrių.
Skyriaus vedėją laikinai pavaduojanti Jurga Serapinienė sakė, kad Parovėjos seniūnijos socialinio darbo organizatorė su minėta moterimi kalbėjo apie visas galimas jai suteikti paslaugas ir pagalbą. Taip pat paliko jai savo ir skyriaus darbuotojų telefono numerius bei adresus.
„Ji oficialiai nėra mūsų rajono gyventoja. Deklaravusi savo gyvenamą vietą Pakruojo rajone. Moteris moka net susiorganizuoti nakvynės paslaugas Šiaulių apskrityje. Žino, kur gauti pagalbą, kur yra Maisto bankas“, – sakė J. Serapinienė.
Savo gyvenimo būdą socialinei darbuotojai moteris paaiškino poreikiu keliauti.
„Grėsmės ji aplinkiniams žmonėms nekelia. Tik kelia nuostabą, kad žmogus taip gyvena“, – svarstė Socialinės paramos skyriaus atstovė.
Ar moteris dėl tam tikros sveikatos būklės nekelia pavojaus pati sau, klausimas lieka atviras. Tuo jau turėtų pasirūpinti specialios institucijos.
