Trys mėnesiai – du pasikėsinimai į pasaulio lyderius. Gegužę pašautas Slovakijos premjeras Robertas Ficas, o šeštadienį šaulys nusitaikė į Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento posto dar kartą siekiantį Donaldą Trumpą.
Abu politikai, ačiū Dievui, išgyveno. Ir abiem jiems, ko gero, pasikėsinimai net atneš politinės naudos. Visgi, tai nereiškia, kad turime užmerkti akis į tai, kad aukomis tapo neapykantos kurstymu ir melu nuolat žaidę politikai.
Tai nereiškia, kad turime užmerkti akis į tai, kad aukomis tapo neapykantos kurstymu ir melu nuolat žaidę politikai.
Tie, kuriems faktai niekada nebuvo svarbūs. Tie, kurie patys kūrė ir skatino sąmokslo teorijas. Todėl D. Trumpas dabar negali nustebti pamatęs, jog dalis jo oponentų netiki, kad jis nekalta auka. Kad kaltina jį patį susiorganizavus pasikėsinimą. Tokie svaičiojimai neturi jokio pagrindo, bet savo neapykantos burbuluose gyvenantys žmonės lengvai įtiki, kad nieko šiaip sau nebūna, kad viskam diriguoja kokia nors nematoma didžioji ranka.
D. Trumpas kol kas kalba apie vienybę ir nieko nekaltina. Bet ar jį, kadaise sveikinusį Kapitolijaus šturmo dalyvius, rėmėjai išgirs? Ar mieliau klausysis kitų respublikonų, kurie jau nedviprasmiškai dėl visko kaltina Joe Bideną? Nes supykus instinktyviai norisi rasti ir bausti kaltus.
Vis dėlto šis pasikėsinimas galėtų priversti pažvelgti giliau. Iš pirminių duomenų kol kas panašu, kad šaulys priskirtinas „vienišų vilkų“ kategorijai ir veikė vienas. Ką jis skaitė, žiūrėjo, ko klausėsi, ką galvojo? Kas lėmė, kad dvidešimtmetis jaunuolis nutarė imtis šautuvo?
Vis dažniau autoritarai ir antidemokratai, neapykantos kurstytojai ir melagiai išrenkami demokratiniuose rinkimuose. Už juos balsuoja žmonės, kuriems jie meluoja.
Nobelio premijos laureatė, Filipinų žurnalistė Maria Ressa, prieš dvi savaites Sarajeve vykusioje pasaulinėje faktų tikrintojų konferencijoje priminė, kad vis dažniau autoritarai ir antidemokratai, neapykantos kurstytojai ir melagiai išrenkami demokratiniuose rinkimuose. Už juos balsuoja žmonės, kuriems jie meluoja.
Meluoja tiksliai atsirinkdami auditoriją, kuri melu patikės. Kuriai sąmokslai veiks kaip kompresas savo gyvenimo nesėkmėms maldyti. Ir, padedant socialiniams tinklams, melu tikintis gaus dar daugiau melo – algoritmų jam specialiai asmeniškai atrinkto. Pasak M. Ressos, kas mums žadėta kaip personalizuotos naujienos, jau tapo personalizuota realybe, vedančia į nesusikalbėjimą, neapykantą, smurtą ir, galiausiai, fašizmą.
Ar tokioje realybėje gyvena žemaitaičių, vaitkų ir puidokų rinkėjas, praėjusią savaitę plyšavęs, kad nepriklausomoje Lietuvoje jis jau bijo netgi kalbėti?
Ar tokioje melagienų tikrovėje gyveno ir Pensilvanijos šaulys? Ar tokioje realybėje gyvena žemaitaičių, vaitkų ir puidokų rinkėjas, praėjusią savaitę plyšavęs, kad nepriklausomoje Lietuvoje jis jau bijo netgi kalbėti?
Norėtųsi, kad pasaulis po pasikėsinimo į D. Trumpą stabteltų pagalvoti, ar sąmokslų kūrėjai patys netampa aukomis savo nesukontroliuojamame pykčio žaidime. Kur tiesos ir taikos nebėra, kur tik priešai ir neapykanta. Kur kuklūs pasisakyti nepabūgsta žudyti.
LRT.lt
Liepa Želnienė, žurnalistė
