Draugų iš Ukrainos vaikus priglaudęs rajone žinomas žmogus sulaukė padidinto dėmesio.
„Šiaurės rytai“ rašė apie nuo karo Ukrainoje bėgančius ir į Biržus be tėvų atvykusius nepilnamečius. Kaip tvirtino Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo (VVTAĮ) tarnybos darbuotoja, tokie į mūsų rajoną atvyko tik du, o vienam iš jų netrukus sukako 18 metų. Tad Biržų rajone šiuo metu gyvena tik viena be tėvų į Lietuvą atvykusi nepilnametė.
Šešiolikmetė atvyko su dabar jau pilnametystės sulaukusiu broliu.
Jaunieji ukrainiečiai apsigyveno pas tėvų pažįstamą, kuris, kaip institucijoms žinoma, ir pasirūpino nuo karo bėgusių ukrainiečių parsivežimu.
Redakcijos gautomis žiniomis, mergaitė mokosi nuotoliniu būdu kitos šalies mokykloje.
Domėjimasis jaunaisiais ukrainiečiais kilo rajono gyventojams sužinojus, kas juos globoja.
Globėjas – visuomenei žinomas žmogus
Vaikų globa besidomintiems rajono gyventojams kilo abejonių, kokiu keliu atokioje rajono seniūnijoje gyvenantis vyras tapo nepilnametės ukrainietės globėju. Klausimų kilo žinantiems, kokie reikalavimai ir sąlygos keliamos norintiems tapti globėjais.
„Ukrainos vaikų globėjais gali tapti visi Lietuvos piliečiai, kurie yra pareiškę valią, t.y. užpildę reikiamus dokumentus ir atitinka reikalavimus (pavyzdžiui, nėra teisti už tam tikrus nusikaltimus, neserga itin pavojingomis ligomis ir pan.).
Taip pat būtina pateikti kartu gyvenančių vyresnių nei 16 metų amžiaus žmonių sutikimus“, – savo komentare teigia VVTAĮ tarnybos viešųjų ryšių ir komunikacijos skyriaus vedėja Alina Žilinaitė.
Visas tokias sąlygas, ko gero, išpildė atsargos kariškis, buvęs Biržų rajono savivaldybės administracijos direktorius Vidas Eidukas. Pas oficialiai vieną gyvenantį atsargos kariškį apsigyveno bičiulio vaikai, iš kurių vieno jis tapo globėju.
Vaiko teisių gynėjai ir savivaldybės administracija apie šį atvejį žino – būsimas globėjas konsultavosi su minėtomis institucijomis.
„Ukrainos vaikų apgyvendinimo atveju ištęstinio mokymų kurso atsisakyta, o su pagrindiniais dalykais kiekvienas globėjas, atsiradus poreikiui, supažindinamas asmeniškai“, – sako VVTAĮ tarnybos atstovė.
Paties nepilnametės globėju tapusio V. Eiduko pakalbinti nepavyko – į telefono skambučius jis neatsakė.
Pasak savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėjo Kęstučio Knizikevičiaus, nepilnametės ukrainietės apgyvendinimo ir globos sąlygomis rūpinosi bei domėjosi vaiko teisių apsaugos ir Biržų savivaldybės institucijos.
Ne kiekvienam be tėvų atvykusiam vaikui reikia globėjų
Karo pradžioje paskelbus, jog nuo karo bėgantiems vaikams gali reikti globėjų Lietuvoje, tokį norą pareiškė daugiau nei 900 lietuvių. Šiuo metu globėjų registracija sustabdyta, nes atsirado pakankamai daug žmonių, išreiškusių norą padėti nuo karo bėgantiems vaikams. Juos priglaudę globėjai turi teisę į išmokas.
Vaiko teisių gynėjai daugiausia dirba su tais vaikais, kurie yra atvykę be savo tėvų. Jų Lietuvoje yra daugiau nei 1300. Tačiau, kaip akcentuoja VVTAĮ tarnyba, ne visiems atvykstantiems be tėvų vaikams reikia globėjų.
Dalis vaikų atvyksta ne su tėvais, o su savo šeimos nariais ar kitais emciškai artimais žmonėmis. Šie vaikai ir toliau lieka su tais žmonėmis.
Taip pat pasitaiko lietuvių, kurie atsiveža giminaičių, draugų, pažįstamų vaikus, kuriuos jiems patiki Ukrainoje likę tėvai. Būtent šitie žmonės, kuriais pasitiki tėvai, ir tampa vaikų globėjais.
Yra vaikų, kurie turėjo ar turi šeimas Ukrainoje, tačiau dėl vienokių ar kitokių priežasčių atvyko be šeimos ir čia neturi nė vieno artimo žmogaus, kuris galėtų jais pasirūpinti. Būtent šiems vaikams gali reikėti laikinų globėjų gal kelioms savaitėms ar mėnesiams.
