Švęsdami Naujuosius metus linkėsime būti sveikiems, turtingiems ir svarbiausia – laimingiems.
Kas šiais laikais yra laimė ir kaip mes ją suprantame? Gal laimė nėra galutinis tikslas, o daug svarbiau yra susitaikymas pačiam su savimi. O gal visuomenės protai yra „nulaužti“ ir mes nebesiekiame ilgalaikės laimės, o tiesiog ją pakeitėme momentiniais malonumais?
Apie tai, kad laimę visuomenėje pakeitė malonumai, kalba JAV daktaras Rober Lustig, su kuriuo interviu nesunkiai galima rasti internete.
Pasak jo, mūsų visų protai yra „nulaužti“. Mano, tavo – visų. Mus jau veikia svetimos vertybių sistemos, kurios nuosekliai daro mus nelaimingus. O juk žmogaus prigimtinė teisė – būti laimingam. Net JAV nepriklausomybės deklaracijoje kalbama apie teisę siekti laimės.
Tačiau realybė priešinga: pasaulis yra nepaprastai nelaimingas. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, apie 5 proc. visos žmonijos serga klinikine depresija, o išsivysčiusiose šalyse šis skaičius kelis kartus didesnis.
Taigi kodėl mes nelaimingi, jei mūsų tikslas – laimė? Atsakymas – laimę mes iškeitėme į malonumą.
Malonumas trumpalaikis, laimė – ilgalaikė. Malonumas – kūno pojūtis, laimė – suvokimas.Malonumas ima, laimė duoda. Malonumas dažniausiai patiriamas vienumoje, laimė – kartu su kitais. Malonumą galima sukelti įvairiais pakaitalais ar elgesiu, laimės – ne. Pavyzdžiui, malonumą gali teikti alkoholis, narkotikai, apsipirkimas, lošimai, socialiniai tinklai, pornografija ir netgi elementarus cukrus. Visa tai kraštutinėse formose virsta priklausomybėmis. Tačiau nėra priklausomybės nuo per didelės laimės.
O gal verta ieškoti ramybės – būti čia ir dabar?
Socialiniuose tinkluose išpopuliarėjęs Shaolin vienuolis Shi Heng Yi, paklaustas, ar jis laimingas, atsakė: „Tai sunkus klausimas. Bet aš neieškau laimės, aš ieškau ramybės“.
Nes laimė dažnai turi kitą pusę – liūdesį. Jei kažkas pakyla, kažkas turi nukristi. Jei kažką pasieki, visada yra rizika tai prarasti.
Todėl verta sustoti ir paklausti savęs: kas iš tiesų yra laimė? Kokios laimės siekiame?
Priimti šią akimirką tokią, kokia ji yra. Būti patenkintam ten, kur esi dabar.
Kai miegi – miegok. Kai valgai – valgyk. Kai kalbi – kalbėk. Kai dirbi – dirbk. Tačiau šiandien žmonės dirba galvodami apie maistą, valgo galvodami apie miegą, miega galvodami apie darbą. Kažkas nėra suderinta. Nėra sinchroniškumo. Negali būti dviejose vietose tuo pačiu metu. Būtent tada prasideda nerimas, nuovargis ir vidinis triukšmas.
Kai nesi ten, kur esi, prarandi ramybę. O be ramybės laimė tampa neįmanoma.
Visiems ramių ir laimingų Naujųjų.
