Sakoma, kad istorijos nesuklastosi. Bet akivaizdu, kad visuomenei itin jautriais klausimais teikiant informaciją galima tam tikras žinias pateikti taip, kaip naudinga, ir jas interpretuoti savo naudai. Panašu, kad taip pasielgė Biržų rajono savivaldybės vadovai.
Dėl paminklo su Stalinu atlape
Po paminklo režisieriui B. Dauguviečiui atidarymo Biržuose viešojoje erdvėje kilo diskusijų dėl režisieriaus biusto atlape matomo Stalino premijos laureato ženklo.
Dalis visuomenės ir politikų išreiškė pasipiktinimą bei reikalavimus šią detalę pašalinti arba visai atsisakyti paminklo. Kiti visuomenės veikėjai tikino, jog tai tik „stalinukas“, dėl kurio paties paminklo keisti ar šalinti iš viešų erdvių nereikia.
2024 metų lapkričio 29 dieną Biržų rajono savivaldybės taryba savo sprendimu sutiko Savivaldybės nuosavybėn perimti ir Biržų kultūros centrui perduoti Vilniaus miesto savivaldybei priklausiusį 1955 m. sukurtą Boriso Dauguviečio paminklą.
Paminklas restauruotas Vilniaus miesto savivaldybės lėšomis ir Biržuose pastatytas 2026 m. gegužę.
Neturi teisinio pagrindo sprendimui
Biržų rajono savivaldybės administracijos tinklalapyje platinama informacija apie gautą raštą iš Lietuvos gyventojų rezistencijos ir tyrimo centro.
Kilus diskusijoms savivaldybės meras Kęstutis Knizikevičius kreipėsi į Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą (toliau – LGGRTC), Vilniaus miesto savivaldybę ir Kultūros paveldo departamentą. Meras tikino priimsiąs sprendimus tik gavęs kompetentingų institucijų išvadas ir nuomonę šiuo klausimu.
Lietuvos gyventojų rezistencijos ir tyrimo centro direktoriaus pavaduotojas, laikinai vykdantis generalinio direktoriaus funkcijas Vytas Lukšys Biržų rajono merą informavo, kad pagal Lietuvos respublikos draudimo propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas įstatymą, centro generalinis direktorius sprendimą dėl viešojo objekto atitikties šio įstatymo nuostatoms gali priimti tik gavęs tarpinstitucinės komisijos išvadą.
„Kadangi šiuo metu tarpinstitucinė komisija nėra sudaryta, Centro generalinis direktorius neturi teisinio pagrindo priimti sprendimo dėl minėto viešojo objekto atitikties įstatymo nuostatoms“, – savo rašte teigė V. Lukšys.
Todėl centras tik pateikė savo nuomonę dėl rašte nurodytų aplinkybių.
Ši svarbi LGGRTC informacijos dalis apie tai, kad Centras negali priimti sprendimo be tarpinstitucinės komisijos išvadų, Savivaldybės informacijoje buvo nutylėta.
Atsižvelgė, o ne palankiai įvertino
Biržų rajono savivaldybė tuo pačiu išplatino žinią, kad Lietuvos gyventojų ir genocido tyrimo centras palankiai įvertino savivaldybės nurodytą aplinkybę, kad greta paminklo įrengta informacinė lenta, kurioje pateikiamas istorinis kontekstas apie Borisą Dauguvietį, jo kūrybinę veiklą, gautą Stalino premiją ir tuometinę SSSR apdovanojimų sistemą.
Tačiau minėtame LGGRTC rašte, kurį pasirašė direktoriaus pareigas einantis V. Lukšys, sakoma, kad išsakydamas nuomonę dėl Stalino premijos laureato ženklo Centras „taip pat atsižvelgia“ į aplinkybę, kad pastatyta informacinė lenta. Tiesiogiai nepasakyta, jog toks faktas vertinamas palankiai.
Informacija buvo prieinama
Biržų rajono savivaldybės meras gavo ir Vilniaus miesto savivaldybės Kultūros paveldo apsaugos skyriaus raštą. Apie jį visuomenei pranešta nebuvo.
Šiuo raštu informuojama, kad perduodant Biržų rajono savivaldybei Boriso Dauguviečio paminklą buvo perduotas kultūros paveldo objektas „su visa jo autentiška menine išraiška“.
„Pažymime, kad perduodant paminklą Biržų rajono savivaldybei buvo prieinama objekto fotofiksacija ir kita su kultūros vertybe susijusi informacija, o duomenys apie ją taip pat buvo ir yra viešai prieinami Kultūros vertybių registre. Kultūros vertybės perdavimo procedūros metu nebuvo atliekamas atskiras jos elementų vertinimas pagal Lietuvos Respublikos draudimo propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas įstatymo nuostatas, nes toks vertinimas nėra kultūros vertybės perdavimo procedūros dalykas“, – teigiama rašte.
Sprendimas – Tarybos rankose?
Tarpinstitucinė komisija, kuri turėtų priimti sprendimą, ar B. Dauguviečio paminklas atitinka draudimo propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ar jų ideologijas įstatymo reikalavimus, šiuo metu Lietuvoje nesudaryta.
Šios Seimo sprendimu sudaromos komisijos, dar vadintos Desovietizacijos, nariai atsistatydino nesulaukę kadencijos pabaigos dėl viešų kaltinimų politikavimu.
Biržuose išrinkta Seimo narė Lilija Vaitiekūnienė sakė nežinanti, kada ir ar iš viso bus sprendžiamas klausimas dėl tokios tarpinstitucinės komisijos sudarymo. Jei taip, tai esą geriausiu atveju rudenį, prasidėjus naujai Seimo sesijai.
Taigi panašu, kad jei šį paminklo su „stalinuku“ klausimą būtų norima išspręsti anksčiau, tą turėtų daryti Biržų rajono savivaldybės taryba.






