Mantagailiškio dvaro žaidimas „Monteball“. Taip 2010 metais buvo pavadintas unikalus ir Biržuose sukurtas žaidimas su kamuoliu, kurio principas – įspirti kamuolį į duobutes per kuo mažiau bandymų. Tačiau, prabėgus penkiolikai metų, toks pavadinimas jau nebėra tikslus. Žaidimas ne tik ištrūko iš dvaro parko teritorijos ir Biržų rajono, bet greitu metu turėtų žengti ir už Lietuvos ribų.
Spalio 19 dieną Kauno rajone esančiame aikštyne įvyko jau trečiasis „Monteball“ žaidimo čempionato finalas, po kurio nugalėtojai išsidalino tikro aukso, sidabro ir bronzos medalius.
Prieš tai vykusiame komandų čempionate varžėsi per 60 komandų, apie 1000 žaidėjų, o prizinis fondas sudarė net 15 tūkst. eurų. O jei suskaičiuotumėm visus per vasarą sužaidusius žmones, kurie dalyvavo tik pramogai, tai skaičiai priverstų aiktelėti.
Apie tai, kaip viskas prasidėjo, kur nuvedė ir kur link eina, „Šiaurės rytams“ papasakojo šio žaidimo kūrėjas, verslininkas Sigitas Kalkys.
Pradžių pradžia
„Rinkuškių“ alaus daryklos bendrasavininkis S. Kalkys 2008 metais įsigijo Mantagailiškio dvarą. Ji aptvarkius pradėjo kirbėti mintis, kad atsivėrusiose erdvėse kažką reikėtų daryti.
„Dvaro teritorija neatrodė taip, kaip yra dabar. Daug darbo buvo įdėta ją tvarkant. Kai dvaras atsivėrė, jame pradėjo lankytis žmonės: kas kaitintis saulėje, kas šunis vedžioti.
Neapleido mintis, kad jame kažkas turėtų vykti. Pirma toptelėjusi mintis buvo daryti golfo aikštyną. Lyg ir viskas kone būtų tikę. Bet vieną naktį susapnavau ar toptelėjo mintis, kad reikia ne golfo, o kažko su kamuoliu ir mušti jį į duobutę“, – pasakojo S. Kalkys.
Netrukus buvo pradėtos dėlioti būsimo žaidimo taisyklės, prie jų prisidėjo ir keli draugai. „Monteball“ žaidimo pradžia yra laikoma 2010-ieji metai.
„Ilgai nedelsiau, pradėjau dėlioti ir rašyti taisykles. Prisidėjo ir keli draugai. Vienas iš jų Vilius Venskūnas, buvęs klasės draugas. Taip pat Alvydas Ranonis, su kuriuo kasėme pirmąsias duobutes. Per kelis mėnesius viskas susidėliojo, įvyko ir bandomasis žaidimas, į kurį sukviečiau pažįstamus. Nors tai buvo pirmas draugiškas žaidimas, bet be aistrų nebuvo apsieita. Tada viskas pradėjo rutuliotis, nes buvau vis prašomas organizuoti žaidimą“, – kalbėjo „Monteball“ kūrėjas.
Žaidimą užpatentavo
Žaidimui galiausiai tapus kūnu, jos kūrėjas pradėjo galvoti, kaip viską reikėtų suforminti. Buvo 2013-ieji metai.
„Kadangi su patentais dirbti tenka daug, tai kreipiausi į patentų tarnybą. Jie sako, kad viskas gerai, galiu patentuoti pavadinimą, o patį žaidimą – kaip autorinį darbą. Tačiau jį reikėjo patvirtinti. Nuėjau Biržuose pas notarus, bet jie su tokiais dalykais nebuvo susidūrę. Tada man patentų biuras rekomendavo išsiųsti laišką apie žaidimą, o esmė yra data ir pašto ženklas. Mat apskritai yra taisyklė, kad kas pirmas laike, tas pirmas ir teisėje. Laiško aš neišsiunčiau, tačiau žaidimai vystėsi, informacija su datomis pasirodė internete, spaudoje. Po to gavau dešimties metų patentą ir Europos mastu, kurį jau prasitęsiau“, – žaidimo registravimo niuansus atskleidė S. Kalkys.
Tokia buvo „Monteball“ žaidimo pradžia ir ne vienus metus jis buvo žaidžiamas vieninteliame aikštyne, esančiame Mantagailiškio dvaro teritorijoje. Tačiau dabar veikiančių ir greitai atsidarysiančių aikštynų – jau aštuoni.
Verslo franšizė
Kasmet žaidėjų daugėjo ir atsirado žmonių, kurie panoro patys turėti aikštyną ir vesti žaidimus.
„Viena iš priežasčių, kodėl taip pasinėriau į šį žaidimą, buvo ta, jog labai greitai man paaiškėjo, kad jį galima vystyti. Po kurio laiko per žaidimą susipažinau su rokiškėnu verslininku, tad pirmas žaidimas iškeliavo į Rokiškio rajoną. Po to tas pats verslininkas atidarė dar vieną aikštyną netoli Vilniaus. Jis ir davė impulsą franšizių pardavimui, plėtrai. Tačiau populiarinti savo aikštynų jam neleido didelis užimtumas ir verslo reikalai, tad Vilniaus aikštyną jį perleido valdyti biržiečiui Rokui Ranoniui, su kurio tėvu kasėme pirmąsias žaidimo duobutes. Rokas ir su manimi, ir su žaidimu pažįstamas nuo pat pradžių, daug metų buvo teisėjas. Jis įsigijo franšizę, su drauge ėmėsi veiklos, aktyvios reklamos ir tikrai aikštyną išjudino“, – pasakojo S. Kalkys.
Po to buvo kitų aikštynų atidarymai ir naujos franšizės sutartys. Įdomu tai, kad kiekvienas jų turi savo istoriją.
„Nė vienos franšizės aš nesiūliau ir aktyviai nepardavinėjau. Visi žmonės mane susirado patys. Jiems tai nebuvo sudėtinga, nes visi buvo išmėginę ir žaidę „Montebolą“ Biržuose. Kauniečiai atvažiavo, sako: esame žaidę, namie pabandėme, norim turėti savo aikštę. Ir nors atrodė, kad vietos jų sodyboje nėra, bet viską taip kompaktiškai išėjo padaryti, kad net patys rezultatu buvome nustebinti.
Kaip tik Kauno aikštyne ir vyko finalai, atvažiavome penkiasdešimt žmonių į svečius“, – kalbėjo verslininkas.
O Suvalkijos aikštyno savininką galima laikyti šio žaidimo ir veiklos fanatu.
„Į Biržus jis atvyko su įmonės kolektyvu į „Alaus kelio“ ekskursiją, o po to dar buvo žaidimas. Žmogus tiesiog pamatė, kad tą galima padaryti pas jį sodyboje. Viskas taip sutapo, kad jo paties vardas Mantas, pravardė Monte, o čia Mantagailiškis ir „Montebolas“. Daugiau klausimų jam nebuvo, viskas įvyko labai greitai. Atidarymo proga net automobilį nupirko, žaidimo lipdukais apklijavo“, – pasakojo S. Kalkys.
Dabar, anot verslininko, jau viskas yra aišku, kad šis žaidimas gali plėstis ir būti tvarus verslas.
„Kitąmet startuoja aikštynas pajūryje Ventės rage, derinamas aikštynas Rietave, dėliojami planai Latvijoje. Viskas įsivažiavo ir dabar dėl žaidimo man viskas aišku. Belieka tik darbas“, – kalbėjo biržietis.
„Monteball“ paslaptis
Retai rasi žmogų, kuriam „Monteball“ žaidimas nepatiktų. Jame persipina viskas: buvimas gryname ore, fizinis aktyvumas, bendravimas, sportinis azartas. Žaisti nereikalingas specialus fizinis pasiruošimas, kamuolį spirti gali bet kokio amžiaus žaidėjai.
„Manau, svarbūs niuansai yra ir pačiose taisyklėse. Kamuolio negalima spirti įsibėgėjus, jis mušamas tik su šonine pėdos dalimi, negali būti mušamas aukštai. Tai labai sulygina žaidžiančiųjų jėgas. Pats rungtyniavimas paprastas, bet kartu ir azartiškas. Ir ta žaidžiančiųjų bendruomenė – tai žmonės, kurie tiesiog myli gyvenimą. Iš visokių miestų, sferų, darbų. Visi prieš kamuolį yra lygūs“, – pasakojo S. Kalkys.
Žaidimas yra tiesiog skirtas visiems. Kamuolį į duobutę su dideliu noru spiria vaikai, jis tinka ir vyresnio amžiaus žmonėms. Nes čia, kaip minėta, ne smūgis yra svarbiausia, o tikslumas.
„Visi aikštėje yra laukiami. Tik tiek, kad su vaikais šis žaidimas, kaip ir daugelis kitų, yra kiek kitoks. Arba žaidžiame sau, arba dėl vaikų. Bet žmonės per metus žaidžia po 3-4 kartus ir sugrįžta kasmet tiek su vaikais, tiek be jų. Man tai įrodymas, kad šis žaidimas turi kažką tokio. Ir jis plis. Sakykime, yra kažkas labai panašaus futbolgolfe. Bet tu jį žaidi vienas. O mūsų žaidime yra bendruomeniškumas, žaisdamas tu gali trukdyti kitam, užstatyti kamuolį ir t. t. Žaidimas visiškai vyksta kitaip. O tai azartą pakelia visai į kitą lygį“, – įsitikinęs žaidimo „Monteball“ kūrėjas.
Žaidimo ekspertai
Per keliolika metų kai kurie žaidėjai tapo „Monteball“ žaidimo ekspertais, į patį žaidimą žiūrima profesionaliau ir jau galvojama apie tinkamą avalynę, aprangą, žaidimo strategiją.
„Seniau žaidžiantieji esame susibūrę į savo klubą „Montygaila“, bet čempionate mes, kaip komanda, nedalyvaujame. Yra iššūkio taurė, kur komandos gali mesti mums iššūkį. Būna visaip, nes komandų yra gerų ir kai kurios labai užsivedusios. Turi pasidarę ne tik marškinėlius, bet ir striukes, kepuraites ir net batus su savo komandos logotipais“, – pasakojo ne tik žaidimo plėtra užsiimantis, bet ir pats jį žaidžiantis S. Kalkys.
Nuolatos prižiūrimoje Mantagailiškio dvaro teritorijoje „Monteballl“ žaidžiamas nuo pavasario iki rudens.
Čia sezono metu žolė pjaunama net tris kartus per savaitę. Dvaro pastatas yra šiek tiek suremontuotas, yra parengti projektai didesniems darbams.
„Yra parengti dvaro atstatymo projektai, bet kad jie pajudėtų, reikia išvystyti žaidimą ir parduoti franšizes. Kito kelio nėra, bet toks ir yra planas. Ir tai gali atsitikti, tik reikia veiklių žmonių ir dirbti“, – su ateities vizija supažindino Mantagailiškio dvaro savininkas.
Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas
