Po sekmadienio paryčiais pasiekusios kraupios žinios apie Ukrainoje nužudytą režisierių Mantą Kvedaravičių biržiečiai rinkosi aikštėje prie Žuvusiems už Lietuvos Nepriklausomybę paminklo. Tylos minute pagerbti Biržuose gimusio ir augusio žuvusiojo atminimą per socialinius tinklus pakvietė muziejuje „Sėla“ dirbanti Edita Mikelionienė.
Į kvietimą atsiliepę žmonės rinkosi nešini atminimo žvakelėmis, tarpusavy pasakojantys prisiminimų epizodus apie pažinotą, tačiau iki galo nepažintą mūsų krašto vaiko talentą ir išskirtinę misiją. Šių dienų karo siaubą ir baimės ištiktus žmones, jų išgyvenimus drąsiai ir itin jautriai fiksavusio režisieriaus žūtis palietė ir supurtė priartėjusia realybe. Aikštėje žmonių buvo daugiau negu minint valstybines šventes.
„Karas atėjo iki Biržų… Jis ne žuvo, o buvo nužudytas ir visada mums bus didvyris“, – kalbėjo E. Mikelionienė, kvietusi pagerbti Manto Kvedaravičiaus atminimą tylos minute. Po jos – susirinkusiųjų taupūs, tikri žodžiai, prisiminimų epizodai…
Savivaldybės administracijos direktorės Irutės Varzienės išsakytai minčiai, kad Mantas Kvedaravičius vertas Biržų garbės piliečio vardo, pritarta plojimais.
Pokalbio su karo dokumentiką filmavusiu kūrėju frazes prisiminė žurnalistu dirbęs Dalius Mikelionis. Apie kartu lankytas dziudo treniruotes, nardymo kursus kalbėjo režisieriaus žmonos Laimos brolis Dainius Čerbulėnas. Jo ištartas „Amžiną atilsį“ rado tylų atsaką visų širdyse.
