MANTAS KVEDARAVIČIUS
1976 08 26 BIRŽAI – 2022 04 02 MARIUPOLIS
Tai labai arti. Čia pat. Karas Ukrainoje visu žiaurumu smogė biržiečių gydytojų Banguolės ir Olgerto Kvedaravičių šeimai. Ir mums, biržiečiams. Mantas Kvedaravičius nužudytas Mariupolyje su kamera rankose. Nepaguodžiama, neatšaukiama netektis. Nėra pasaulyje tokių žodžių, nėra nieko, kas užpildytų tuštumą, palaidojus savo vaiką – talentingą, išmintingą, drąsų, išsiilgtą, mylimą. Visada mylimą, visada vienintelį. Ir gal nesvarbu, kokiais vardais mes pavadinsime pasaulio žmogų, talentingą kūrėją, gimusį ir augusį Biržuose? Vis dėlto turime tik žodį.
Mantas Kvedaravičius, Biržų žemės vaikas, Vilniaus, Oksfordo, Kembridžo universitetų auklėtinis. Socialinės antropologijos daktaras, dėstytojas, režisierius dokumentalistas, filosofas. Kalbėjo lietuvių, anglų, rusų, ispanų, graikų kalbomis. Renesanso žmogus, stebinęs autentišku mąstymu.
Jis siekė įspėti žmogaus prigimtį, tamsiąją jos pusę. Ir mirtis buvo visada šalia. Kuriant filmus „Barzakh“, „Mariupolis“ vaikščiota bedugnių pakraščiais. Sunku net įsivaizduoti tuos kontrastus – raudoną Kanų festivalio kilimą, lietuviškuosius „Sidabrinės gervės“ apdovanojimus už geriausius metų filmus ir kruviną karo kasdienybę. Tai yra be galo sąžininga doro kūrėjo laikysena – užfiksuoti, išgyventi, pajusti, parodyti tai, ką iš tiesų išgyvena karo, okupacijos trempiamas mažas žmogus.
Prisimename Manto Kvedaravičiaus susitikimus su biržiečiais. Čia buvo pristatyti filmai, taupiai ir unikaliai atsakyta į klausimus. Visada prisiminsime ir dėkosime. Už gyvenimą, už tiesos liudijimą. Už tai, kad tiek daug lieka. Mes dar ilgai šifruosime Manto Kvedaravičiaus paliktus užkoduotus tekstus, vaizdus, sapnų ir tikrovės sąsajas.
Skausmo neįmanoma išmokti, nė jam pasiruošti. Tyliai dalinamės gėla, liūdesiu. Mums garbė, kad Mantas gimė ir augo Biržuose. Ačiū Tėvams už tokį sūnų – per kančią ir skausmą mėginusį įspėti gyvenimą.
Biržų rajono savivaldybė
