Praėjusį sekmadienį Biržų evangelikų reformatų bažnyčioje buvo paminėtos Lietuvos evangelikų liuteronų vyskupo senjoro Jono Viktoro Kalvano (1914-1995) 110-osios gimimo metinės.
Prisiminimų popietės dalyvius pirmasis pasveikino Biržų evangelikų reformatų parapijos klebonas, kunigas Rimas Mikalauskas, sakydamas, jog verta paminėti tuos, kurie jau yra iškeliavę, „nes mes nieko neturime, ko nebūtume gavę iš praeities kartų“. Dvasininkas apgailestavo, kad iš senosios Biržų evangelikų liuteronų bažnyčios telikę pamatai, kartu pasidžiaugė, jog tikintieji turi galimybę rinktis į savo bažnytėlę Kilučių gatvėje.
Į Biržus paminėti iškilią vyskupo Jono Kalvano (vyresniojo) asmenybę susirinko ne tik jo šeimos nariai, artimi giminaičiai, bet ir įvairių krikščioniškų konfesijų žmonės iš visos Lietuvos.
Prisiminimų popietė ir koncertas pradėti vyskupui buvusia labai brangia giesme „Ganytojas man Viešpats yra“. Vargonuojant J. V. Kalvano (vyresniojo) anūkei Laurai Matuzaitei-Kairienei, ją sugiedojo visi susirinkusieji.
Biržų Jurgio Bielinio bibliotekos bibliotekininkė Indra Drevinskaitė džiaugėsi bendradarbiavimu su Biržų evangelikų reformatų parapija.
Vyskupas Jonas Viktoras Kalvanas vyresnysis minimas ne tik kaip puikus dvasininkas, bet ir kaip kultūros ir visuomenės veikėjas, spaudos bendradarbis, puikus šeimos tėvas, kartu su žmona Marta Račkauskaite užauginęs šešis vaikus, kuriems taip pat perdavė tikėjimą. Jo sūnus Jonas Viktoras jaunesnysis (1948–2003) taip pat buvo išrinktas vyskupu.
Padėkos žodį minėjime tarė ir evangelikų liuteronų kunigas Juozas Mišeikis. Jis prisiminė vyskupą, kai pats dar būdamas mažas vaikas ėjo jo pasveikinti 80-mečio proga. Vyskupas, pasak kunigo Juozo Mišeikio, sugebėjo visada išlaikyti ramybę, prieiti prie kiekvieno žmogaus, prisiminti kiekvieno vardą, pakalbinti, suprasti.
Minėjime koncertavo iš Jurbarko atvykęs vokalinis ansamblis SORELLE DI CANTO. Seserys Andžela Jagminaitė ir Gitana Tenikaitienė, akomponuojant Laurai Matuzaitei-Kairienei, džiugino muzikos mylėtojus giesmėmis ir dainomis.
Skaitovas Vytautas Kursevičius susirinkusiesiems skaitė Vyskupo Jono Viktoro Kalvano vyresniojo pamąstymus iš jo dienoraščio „Sielos laisvi brūkštelėjimai“, kurį dvasininkas rašė visą savo gyvenimą.
1933 metais devyniolikmetis J. V. Kalvanas mąstė: „Trumpas, labai trumpas, ir varganas yra žmogaus gyvenimas. Visa jo būtis yra mažas lašelis neišmatuojamoje begalinėje laiko erdvėje, Amžinybėje… Lyg žaibas dangaus platybėse praskrieja žmogaus gyvenimas. Blykstelėjo, sumirgėjo akyse ir jau jo nebėra. Visgi tarp nuskriejančio žaibo ir žmogaus yra didžiulis skirtumas. Abu pralekia labai greitai, bet žmogui yra savas tikslas, kurį norint pasiekti, reikia save išbandyti.“
Gražinos Dagytės nuotraukos
