Keliautojas pėsčiomis aplink Europą neplanuotai įstrigo Biržuose, kur praleido dvi savaites. Viešbutyje „Butėnas“ su savo šunimi apsistojęs vokietis, skirtingai nei įprastiniai turistai, visiškai neskubėjo pamatyti kiekvienos lankytinos miesto vietos. Jis tiesiog kiekvieną dieną grožėjosi ir mėgavosi Kilučių ežero pakrante ir panorama.
Kelyje – jau ketverius su puse metų
Vokietijos pilietis, 44 metų amžiaus vyras Karsten Rink, į žygį po Europą išsiruošė 2021 metų gegužės 1 dieną. Su savimi pasiėmė rankinį vežimėlį su būtiniausiai daiktais ir keturkoję kompanionę Lotą.
„Lapkritį bus jau puspenktų metų, kaip keliauju. Lietuva yra 34-oji šalis, į kurią atėjau. Gyvenime dariau ne tai, ką norėjau, o tai, ko iš manęs buvo tikimasi. Vokietijoje dirbau šeimos versle, kuris vystomas jau daug metų. Tarsi kitų variantų ir nebuvo, nes buvau vienintelis vaikas šeimoje.
Tačiau varikliai, mechanika buvo ne tai, ko aš norėjau, todėl ilgainiui prasidėjo problemos. Problemos galvoje, su kuriomis, kaip žinia, nėra lengva tvarkytis“, – viešbučio terasoje gerdamas limonadų „Coca Cola“ ir „Fanta“ miksą atviravo pašnekovas.
Pasak jo, buvo prieita iki taško, kuomet reikėjo priimti sprendimą.
„Psichoterapeutas man paskyrė gerti vaistus. To daryti aš nenorėjau. Kelionė man buvo projektas, kažkoks radikalus pokytis, kuris galbūt turėjo mane išgelbėti. Ir galiu pasakyti, kad dabar galvoje viskas labai ramu, tikrai turėjau laiko pamąstyti. Mano skaičiavimu, keliauti liko apie keturis mėnesius ir žinau, ką veiksiu po to. Manau, kad rašysiu knygą, taip pat bus kitų, mažesnių, projektų, susijusių su pagalba žmonėms. Kartais žmogui tereikia pasikalbėti. Ir su nepažįstamuoju tą neretai padaryti paprasčiau. Jis neturi jokių išankstinių nuostatų, mato tave kitu kampu. Tai aš ir būsiu tas nepažįstamasis“, – kalbėjo pusamžis vyras.
Šalys – tai žmonės
Piligrimas apsilankė net 34 šalyse. Visos jos kažkuo skirtingos. Bet, anot pašnekovo, šalys nėra tik teritorijos ir sienos. Šalys yra žmonės.
„Daugiausiai dėmesio sulaukiau Jungtinėje Karalystėje. Toje šalyje žmonės tokie truputį kvaištelėję, jiems labai įdomūs neįprasti dalykai. Kone kiekvienas sutiktas žmogus kalbino, dviratininkai apsigręždavo, mašinos stodavo. Dėmesio buvo apsčiai. Nė vienoje šalyje nebuvo kažkokių didesnių problemų ar naktų, kai nesijausčiau saugus. Gal kiek sunkiau buvo Ispanijoje, bet tik dėl palydovės Lotos, nes ten ne visur šunys buvo pageidaujami“, – kalbėjo K. Rink.
Per du mėnesius, praleistus Lietuvoje, keliautojui su labradoro mišrūne Lota bėdų nebuvo. Svetingai jį priėmė ir viešbutis „Butėnas“, kuriame svečias su augintiniu tikrai nebuvo naujiena. Anot administracijos, čia būta ir kur kas didesnių šunų.
„Kelionėje dažniausiai miegu lauko sąlygomis – stotelėse, pavėsinėse. Lovos ieškau, kai reikia labiau pailsėti. Vokietijoje buvau savanoris ugniagesys, tad sykį išsikalbėjus su jais apie tai, Škotijoje apsistodavau ugniagesių štabuose. Per dieną einu po 20-25 kilometrus. Man tai nėra lenktynės, tai kelionė. Biržuose irgi planavau likti tik vienai dienai, o jau esu čia antra savaitė“, – sakė keliauninkas.
Lietuva ir Biržai – ne išskirtinai
Apie Lietuvą keliautojas atsiliepia gerai. Ji iš esmės niekuo nesiskirianti nuo kitų Europos šalių. Taip, klimatas ar kraštovaizdis, skirtingi, bet, anot K. Rink, žmonės pakankamai malonūs, smalsūs, paslaugūs.
„Viskas Lietuvoje gerai, nesusidūriau su jokiais nepatogumais. Gal ne su visai susikalbėjau angliškai, bet tam yra universalioji gestų kalba. Čia, Biržuose, man irgi patinka, gražu. Tiesą pasakius, ko labiausia nemėgstu, tai visų turistinių vietų. Mano kelionė irgi nėra apie turizmą. Kiekvieną dieną sau žiūriu į Kilučių ežerą, jo panoramą. Esu intravertas, tad man to ir užtenka. Pats neieškau draugijos, bet užkalbintas bendrauti neatsisakau“, – teigė vyras.
Biržuose neįprastai ilgai jį užlaikė sveikatos problemos, teko apsilankyti pas gydytoją. Tačiau patogi viešnagė viešbutyje baigiasi ir žygis bus pratęstas.
„Teko apsilankyti pas gydytoją. Tai buvo antras kartas per visą kelionę, kai man jo prireikė. Prancūzijoje pagalbos reikėjo draugužei Lotai. Jau rytoj ketinu iškeliauti į Latviją, po to į Estiją ir tada kelsiuosi į Skandinaviją. Taip, tai bus šioks toks iššūkis, nes po dviejų savaičių poilsio teks vėl eiti ir miegoti nebe viešbučių kambariuose. Be to, lauke atvėso ir oro sąlygos taip pat ne iš maloniųjų, ateina žiema. Bet prieš iškeliaujant dar reikės užsukti į Biržų pilį ir pasidaryti nuotrauką, kuria pasidalinsiu socialiniuose tinkluose“, – sakė Karsten.
Vežimėlyje – kompiuteris
K. Rink nėra atsiskyręs ir atitolęs nuo šiuolaikinio pasaulio. Jo vežimėlyje yra ne tik palapinė ir drabužiai, bet ir šiuolaikinės technikos – fotoaparatas, kompiuteris. Negana to, vyras savo kelionės įspūdžiais dalinasi ir socialiniuose tinkluose, rengia publikacijas vietiniam Vokietijos laikraščiui.
„Savo kelionės vaizdais ir įspūdžiais retkarčiais pasidalinu socialiniuose tinkluose. Bet mano tikslas nėra pritraukti kuo daugiau sekėjų ar gerbėjų. Per ketverius metus jų susikaupė per dvidešimt tūkstančių, bet visi jie mane seka organiškai. Taip pat sykį per mėnesį aprašau savo mintis ir įspūdžius vietiniam Vokietijos laikraščiui, tad apie mano kelionę gali pasiskaityti ir kiek vyresni žmonės, mažiau naršantys internete ir socialiniuose tinkluose“, – sakė keliautojas.
Per daug metų jam teko duoti ir ne vieną interviu įvairių šalių leidiniams. Tik dviejose vietose, pasak K. Rink, jis buvęs „niekam neįdomus“.
„Visiškai į mane niekas dėmesio nekreipė Santiago di Compostela kelyje. Bet tai visiškai suprantama, nes aš ten buvau vienas iš milijonų. Jie matę visokių keliautojų – ir su šunimis, ir su beždžionėmis, ir nuogų – žodžiu, visokių. Kita vieta – Lenkija. Ten netgi vos ne kaktomuša susidūriau su žurnalistais, tačiau jiems nebuvau įdomus“, – patirtimi dalinosi žygeivis.
Patarimas biržiečiams
Paklaustas, kokią patirtį ar patarimą galėtų perduoti biržiečiams, pašnekovas atsakė, kad patarimas galioja visiems ir visame pasaulyje.
„Jei gyvenime tenka bendrauti su ne visais pažįstamais žmonėmis, o kelionėse tai būna visuomet, venkite kalbos apie politiką – geopolitiką ir religiją. Tai žmonėms jautrios temos ir tikrai su savo nuomone galite nepataikyti. Balkanuose – nuostabi gamta, malonūs žmonės. Bet būk malonus, patylėk apie Kosovą, Serbiją, Makedoniją, nes gali prisidaryti problemų. Šiaurės Airijoje – lygiai tas pats. Tai temos, kurių geriau neliesti“, – sakė visą Europą išmaišęs vokietis.
O gyvenimiškas filosofinis patarimas, nuskambėjęs iš save naujai atradusio vyro, buvo tai, kad visuomet yra išeitis.
„Viskam yra alternatyva, išeitis. Visada. Niekad nereikia pasiduoti. Tiesa, kartais turi susitaikyti ir priimti situaciją tokią, kokia yra, nes tiesiog nieko negali pakeisti. Tačiau tai juk irgi sprendimas“, – savo mintimis pasidalino į kelią vėl besiruošiantis žmogus.
