Ketvirtadienį vyko neeilinis Biržų savivaldybės tarybos Teritorijų vystymo ir aplinkos apsaugos komiteto posėdis, skirtas UAB „Biržų vandenys“ veiklai. Ar toks renginys buvo reikalingas, kyla abejonių, nes nieko neeilinio UAB „Biržų vandenys“ neįvyko, o ir svarstyti klausimai neatskleidė kažkokių ekstra sprendimų reikalaujančių problemų.
Be posėdžiui pirmininkavusio komiteto pirmininko Daliaus Drevinsko, jame dalyvavo komiteto nariai Vytautas Juška bei Dalius Jakubėnas, o Nerijus Ubartas bei Audrys Šimas buvo prisijungę nuotoliniu būdu. Posėdyje taip pat dalyvavo administracijos direktorė Jurga Bagamolovienė bei UAB „Biržų vandenys“ direktorė Edita Barkauskienė.
Posėdžio darbotvarkėje buvo numatyta kalbėti apie vandentvarkos plėtrą kaimo teritorijose bei pagrindinius darbus mieste, nuotekų išvežimo klausimus, įmonės automobilių parką ir kitus vandens ūkio klausimus.
Kaimams – daugiau civilizacijos patogumų
Kalbėdama apie numatomus projektus kaimo teritorijose, E. Barkauskienė sakė, jog darbai vyksta vienu metu dviem kryptimis. Yra sudarinėjama vandentvarkos plėtros reitingavimo eilė pagal rajono kaimus, neatsižvelgiant į tai, bus galima ar ne šiems kaimams skirti finansavimą vandentvarkai. Kita kryptis yra tų vietovių, kurios atitinka Aplinkos ministerijos numatytas plėtros gaires, atrinkimas.Tai kaimai, kuriuose gyvena daugiau kaip 200 gyventojų. Tokių Biržų rajone nėra daug – Naciūnai, Pačeriaukštė I, Germaniškis, Kirdonys, Nemunėlio Radviliškis, Kratiškiai, Papilys, Obelaukiai, Medeikiai, Parovėja, Kilučiai, Pasvaliečiai. Daugumoje kaimų jau surinkti duomenys, kiek gyventojų norėtų vandentiekio ir kanalizacijos, nes kai kuriuose dalinai tai yra, o kai kuriuose nėra nieko. Anot direktorės, yra pasirašytos sutartis dėl visų šių kaimų teikti priešprojektinius pasiūlymus ir pagal juos įvertinti realią situaciją bei reikalingas lėšas. Taip pat įvertinama, ar ten reikės vandens nugeležinimo įrenginių, ar yra nuotekų valyklos, numatomos lėšos jų rekonstrukcijai. Nuotekų valymo įrenginiai turi būti rekonstruoti fosforo ir azoto valymui, nes nuo 2027 metų įsigalioja įstatymas, reikalaujantis tai daryti.
E. Barkauskienė sakė, jog ministerijai yra išsiųstas pasiūlymas rodikliuose mažinti gyventojų skaičių nuo 200 iki 150, tai leistų įjungti į projektą daugiau kaimų, be to, dabartiniai statistiniai duomenys yra pasenę. Anot direktorės, tai bus brangus, milijonus eurų kainuosiantis projektas, nes reikės ne tik plėsti tinklus, bet ir infrastruktūrą: statyti nugeležinimo įrenginius vandenvietėse, rekonstruoti nuotekų valyklas. Prognozuojama, kad projektas truks ne mažiau kaip penkerius metus.
Buvo kalbama apie gyventojų skatinimą jungtis prie vandens ir nuotekų tinklų, jų išankstinius įsipareigojimus, apie atšakų į individualius sklypus tiesimo tvarką ir kainą, apie rangovų ir gyventojų atsakomybę, pažeidus kitas požemines komunikacijas.
Auksinės praeities dulkės
Kalbėta ir apie daugiau nei 500 būstų, kurių gyventojai už vandenį atsiskaito ne pagal skaitiklio parodymus, o moka tik abonementinį mokestį, nes skaitikliai pas juos neįrengti. Pasak V. Juškos, neapskaitomumas visiškai neskatina taupyti vandens, o tai savo ruožtu įmonei didina vandens nuostolius.
Anot direktorės E. Barkauskienės, tai iš praeities likęs „gėris“, ir šiuo klausimu dabar smarkiai dirbama. Dalis gyventojų į tai žiūri geranoriškai ir sutinka įsirengti apskaitos prietaisą. Tačiau yra kita žmonių dalis, kuri žūtbūt stengiasi šito išvengti, o procedūra, kad priversti juos pradėti skaičiuoti sunaudojamo vandens kiekį, yra sudėtinga ir ilgai užtrunkanti. Anot V. Juškos, tokių abonentų yra net tarp UAB „Biržų vandenys“ darbuotojų. V. Barkauskienei paprašius įvardinti konkrečias pavardes, D. Drevinskas sakė, jog V. Juška tai padarys pasibaigus posėdžiui.
Ar nuotekų išvežimas gali būti socialinė paslauga
Kitas svarstytas dalykas buvo nuotekų išsiurbimo ir išvežimo įkainiai. D. Drevinsko nuomone, dabar nustatyti įkainiai yra pernelyg dideli, ypač atokiau nuo Biržų gyvenantiems mažas pajamas gaunantiems pensininkams. Anot D. Drevinsko, mažas nuotekų talpyklas turintys gyventojai galėtų kooperuotis ir kviesti vieną didesnės talpos srutovežį keliese, bet dabar šito neleidžia UAB „Biržų vandenys“. Politiko nuomone, išvežimo paslauga nutolusiems gyventojams galėtų būti įmonei ir nuostolinga, jos kaštus UAB „Biržų vandenys“ kaip tam tikrą socialinę paslaugą galėtų iš dalies dengti iš kitų pajamų.
Direktorė E. Barkauskienė su tokiu požiūriu nesutiko. Jos nuomone, tai būtų neteisinga kitų vartotojų atžvilgiu, nes nuostolis būtų dengiamas iš jų pinigų arba savivaldybė turėtų kažkaip dotuoti, kas iš esmės taip pat visų mokesčių mokėtojų pinigai. Be to, tai visiškai neskatintų gyventojų kaime statyti nuotekų valymo įrenginių, kuriuos išsiurbti užtenka vieną – du kartus per metus. E. Barkauskienė pažadėjo, kad galimybė keliems kiemams išvežti nuotekas vienu automobiliu atsiras po Naujųjų metų, kai bus baigta diegti nauja klientų aptarnavimo sistema.
Komiteto nariai domėjosi, kokios technikos ar įrangos dabar trūksta įmonei, kiek vartotojų per metus gali įjungti UAB „Biržų vandenys“ brigada, administracines išlaidas ir kitus veiklos aspektus.
