Suaktyvėjus karsto procesams Biržų ir Pasvalio rajono gyventojai nerimauja dėl savo būstų likimo ir jų pačių saugumo. Tuo tarpu geologai kalba apie būtinybę įdarbinti specialistą, kuris domėtųsi konkrečiai šiame regione atsirandančių karsto reiškinių tyrimais, statybų bei prevencijos specifika ir koordinuotų būtinus veiksmus atsitikus įvykiui.
Apie tokią būtinybę kalba ir Biržų bei Pasvalio rajono vadovai. Klausimą kelti žada ir Seimo narė Lilija Vaitiekūnienė.
Baiminasi atvažiuoti net trumpam
Ateinantį penktadienį Biržų rajone, Mantagailiškyje, vyks tradicinės Panevėžio apskrities savivaldybių administracijų darbuotojų žaidynės. Jų laukia montebolo varžybos bei kitos pramogos.
Tačiau kai kurių rajonų savivaldybių darbuotojai užsimena prisibijantys važiuoti į šį karsto reiškiniais garsėjantį kraštą. Kaip žinia, Mantagailiškyje prie pat važiuojamosios kelio dalies neseniai atsivėrė smegduobė, ji didėja.
Kai žmonės iš kitų rajonų į mūsų kraštą baiminasi net trumpam atvažiuoti, Biržų ir Pasvalio rajonų gyventojai tokioje aplinkoje gyvena kiekvieną dieną. Ir, beje, dažnai susiduria su karsto regiono kasdienybe bei pasekmėmis.
Praėjusią savaitę Pasvalyje, Kęstučio gatvėje, po gyvenamuoju namu atsivėrė smegduobė. Namas pradėjo griūti, gyventojai turėjo jį palikti.
Penktadienį pasklido žinia apie naują karsto įgriuvą Saločiuose, šalia bažnyčios.
Vairuotojai baiminasi važiuoti keliu Biržai – Saločiai, kad po asfaltu neįgriūtų besiplečianti smegduobė.
Ir tai ne vieninteliai grėsmingi šiame krašte karsto reiškiniai, ypač suaktyvėję po didelių liūčių.
Atvažiuoja tik ypatingais atvejais
Kelis dešimtmečius Biržų regioninio parko direkcijoje buvo geologo pareigybė. Geologas registruodavo ir tirdavo naujas atsiradusias smegduobes, atlikdavo karsto monitoringą, vadovaudavo darbams duobes įvertinant ir jas užpilant, registruodavo pažeidimus.
Nuo praėjusių metų geologo pareigybė parke buvo panaikinta. Dabar dėl karsto reiškinių dažniausiai skambinama į Lietuvos geologijos tarnybą. Geologai konsultuoja telefonu.
Patys geologai pripažįsta, kad to nepakanka, jie neturi pajėgumų atvykti į vietą.
Lietuvos geologijos tarnybos inžinerinės geologijos skyriaus vyriausiasis specialistas Vidas Mikulėnas sakė, kad Biržų ir Pasvalio kraštas yra specifiniai. Todėl specialisto, kuris užsiimtų šio regioninio krašto problemų sprendimais ir būtų už tai atsakingas, būtinai reikėtų.
Geologijos tarnybos specialistai turi savo suplanuotų darbų. Jie negali užsiimti tik karsto regiono problemomis, nes jiems priskirta daugybė funkcijų. Tarkim, šlaitų slinkimai, šiuolaikiniai geologiniai reiškiniai.
Į karsto regioną vykdydami valstybinį monitoringą jie atvyksta tik du kartus per metus.
„Iškilus reikalui neprivažinėsime, nes tikrai turime daug planinių darbų. Dabar komunikavimas yra atsitiktinis. Su Pasvalio rajono savivaldybe yra tikslesnis kontaktas, nes aktyvus priskirtas ekstremalių situacijų specialistas. Mums belieka pasiplanuoti darbus ir priimti sprendimus, ką su atsivėrusiomis smegduobėmis daryti. Bet tai ne išeitis, reikia nuolat dirbančio žmogaus“, – sako V. Mikulėnas.
Nėra tiesioginė direkcijos funkcija
Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcijos atstovė žiniasklaidai Aušrinė Šėmienė sakė, kad geologo pareigybės Biržų regioniniame parke nebeliko, nes tai nėra tiesioginė direkcijos funkcija.
„Šiuo metu direkcijoje ir regioniniuos parkuose išgryninamos funkcijos. Mūsų darbas yra saugomų teritorijų apsauga, monitoringas. O geologija yra Lietuvos geologijos tarnybos kompetencijos reikalas. Nebent Vyriausybė priimtų kitokį sprendimą“, – sakė A. Šėmienė.
Reikia konkretaus kontakto ir schemos
Biržų rajono savivaldybės administracijos direktorė Jurga Bagamolovienė sakė, kad klausimų dirbant karsto regione nuolat atsiranda – ar dėl prasidėjusių karsto procesų, ar vykdant statybas, kitus darbus.
„Turi būti aiškus kontaktas ir schema, kur įvykiui nutikus būtų galima kreiptis ir jis padėtų priimti sprendimus. Aišku, tai nebūtų toks atvejis, kad jis turėtų sėdėti ir laukti, kol kokia duobė atsivers. Bet reikėtų kontaktinio asmens, į kurį gali kreiptis bet kada ir jis greit reaguotų, padėtų spręsti iškilusius klausimus, konsultuotų, skubiai atvyktų į vietą. Dabar bėda, kai Lietuvos geologijos tarnyboje faktiškai dirba vienas žmogus visai Lietuvai. Jis tiesiog nepajėgus visko apimti“,- kalbėjo J. Bagamolovienė.
Pasigenda specialaus fondo
Pasvalio rajono savivaldybės administracijos direktorius Povilas Balčiūnas sakė jau ne kartą kėlęs problemą, kodėl šiam regionui skiriamas tinkamas dėmesys.
„Dar labiau pasigendame ne kiek geologo, kiek karstinių reiškinių šalinimo fondo. Toks fondas buvo panaikintas prieš keletą metų. Lėšos reikalingos tyrimams, karsto įgriuvų padarinių likvidavimui, padėti nuo jų nukentėjusiems žmonėms“, – sakė P. Balčiūnas.
Direktorius, kalbėdamas apie dėl smegduobės įgriuvusį namą Pasvalyje, pabrėžė, kad šiuo atveju dėl įvykio likvidavimo finansavimo ir pagalbos name gyvenusiems žmonėms teks kreiptis į Vyriausybę ir prašyti pagalbos. Tačiau jis mano, kad ateityje tokius klausimus būtų galima tiksliau ir operatyviau spręsti per įsteigtą specialų fondą.
Reikėtų specialisto savivaldybėms su padidinta rizika
Biržų rajono meras Kęstutis Knizikevičius sakė kalbėjęs su Biržų regioninio parko patarėju Kęstučiu Baronu. Šis minėjo, kad per metus atsiveria ne tiek daug smegduobių, kad vien dėl jų parke laikytų geologo etatą.
„Bet galėtų būti specialistas, priskirtas dviem savivaldybėms, kur padidinta karsto reiškinių rizika, ir kitoms, kur įvyksta nenumatyti geologiniai procesai. Šis etatas galėtų būti įsteigtas prie Aplinkos ministerijos ar Lietuvos geologijos tarnybos. Toks specialistas galėtų skubiai reaguoti ir koordinuoti tarnybų veiksmus“, – kalbėjo K. Knizikevičius.
Apie tai jis artimiausiu metu žadėjo tartis su Pasvalio rajono meru Gintautu Gegužinsku.
