Biržų aplinka dėkinga tuo, kad kepinant karščiui visuose miesto kampuose gali rasti išganingą vandens vėsą. Galima pliuškentis ir ežeruose, ir upėse, nuplauti dienos nuovargį ir atgauti jėgas.
Deja, yra žmonių, maudyklose mėgstančių nuplauti ne tik nuovargį. Masiniai skalbimai, žlugto velėjimai kultuvėmis pasibaigė XX a. pirmoje pusėje, gal tik kokia užsilikusi sena laumė naktį kultuve dar pasišvaisto. Dar prieš kelis dešimtmečius buvo populiaru skalauti skalbinius nuo lieptelių upėse. Mat to meto skalbimo mašinos skalbti jau mokėjo, tačiau skalauti – dar ne.
Dabar kitas laikmetis ir, anot savivaldybės ekologės Jurgitos Bruniuvienės, skalautojų pasitaiko, bet vos vienas kitas. Pastebima nauja keista tendencija – šiltame upės ar ežero vandenyje žmonės ateina praustis, naudodami šampūną, dušo želė ar muilą. Anot specialistės, tinkamose maudynėms vietose gausiai mėtosi tušti šių prausiklių buteliukai.
O juk tai chemija, kuri neišvengiamai sėda į mūsų vandens telkinių dugną ir tikrai nepadeda nei florai, nei faunai, nei kitiems besimaudantiems. Aišku, muilo gabalėlis nepražudys ežero ar upės, tačiau taršios medžiagos kaupiasi. Pasak ekologės, pasitaikė dar didesnių „gudruolių“, kurie atsinešė prie vandens dėžę su nešvariais indais ir indų ploviklio. Vandenėlis šiltas, ploviklis putoja, vienas malonumas taip šeimininkauti. J. Bruniuvienė ragino gyventojus neprarasti sveiko proto, pagalvoti apie gamtos taršą ir visų besimaudančių, ypač vaikų, sveikatą.