Viešojoje erdvėje vis dažniau ir garsiau skambant idėjoms apie visuotinę privalomąją karo tarnybą pasigirsta įvairiausių nuomonių bei svarstymų. Vieni pabrėžia, kad į kariuomenę turėtų būti šaukiamos ir merginos, nes gyvename lygiavertėje visuomenėje ir privalome laikytis bendrų NATO aljanso standartų, o kiti į tokius siūlymus žiūri ypač nedrąsiai. Visgi Lietuvos Krašto apsaugos ministerijos (KAM) paskelbti visuotinės apklausos duomenys rodo, kad Lietuvoje kariuomene šiuo metu pasitiki net 74 proc. gyventojų – tai didžiausias skaičius nuo 2014 m.
Kasdienes kalbas dar labiau skatina ne tik pasaulinė situacija (padėtis prie Ukrainos pasienio), bet ir praėjusią savaitę KAM pristatytas Visuotinės karo prievolės projektas, pagal kurį per 6–8 metus galėtų būti įgyvendintas vienas iš dviejų galimų modelių.
Pagal pirmąjį kasmet būtų šaukiama apie 6,1 tūkst. 18–19 metų vaikinų, o pagal kitą – kasmet šaukiama apie 11,9 tūkst. 18–19 metų vaikinų ir merginų. Pabrėžiama, kad nusprendus įvesti vieną iš šių visuotinio šaukimo modelių, karo prievolės atlikimo atidėjimas dėl studijų aukštosiose mokyklose būtų panaikintas. Ką apie privalomąją karo tarnybą bei šauktinius mano Biržų rajono moksleiviai?
Anoniminėje apklausoje dalyvavo 9–12 klasių mokinai iš Biržų „Saulės“ bei Vabalninko Balio Sruogos gimnazijų. Iš viso savo nuomonę apie privalomąją karo tarnybą bei požiūrį į kariuomenę išsakė 108 moksleiviai. Apklausoje dalyvavo ir merginos, ir vaikinai.
Paklausti, ar norėtų būti pašaukti į kariuomenę arba savanoriškai tapti jos dalimi, net 66 respondentai (61,1 proc.) atsakė, kad nenorėtų tokios patirties, o likę 42 dalyviai (38,9 proc.) į klausimą atsakė teigiamai.
Remiantis surinktais duomenimis, taip pat paaiškėjo, kuo jaunus žmones karinė tarnyba žavi bei kodėl jos visgi vengiama. 27 moksleiviai išskyrė, kad kariuomenė leidžia sustiprėti ne tik fiziškai, bet ir dvasiškai, todėl yra tikrai naudinga. 18 jaunuolių pastebėjo, kad būtent karo tarnyba suteikia žmogui galimybę atiduoti savąją duoklę valstybei, ugdo patriotiškumą, o dar 16 mokinių pabrėžė, kad kariuomenė – puiki vieta, jeigu nežinai, kur nori studijuoti baigęs mokyklą. Nepaisant išsakytų teigiamų aspektų, neigiamų pavyzdžių buvo pateikta žymiai daugiau.
Populiariausias atsakymas į šį klausimą – didelė baimė, kad pritrūks fizinio pasirengimo ir privalomosios karo tarnybos metu bus ypač sunku. Tokį aspektą išskyrė 28 moksleiviai. Tuo metu 26 pabrėžė, kad nenori būti kontroliuojami ir uždaryti vienoje vietoje, anot dar 13, Lietuvos kariuomenė – nemaloni ir netgi pavojinga aplinka. 8 gimnazistai teigė, kad kariuomenės tiesiog bijo, o dar 7 atviravo, kad neigiamą nuomonę suformavo girdėti atsiliepimai, pažįstamų pasakojimai.
Anoniminėje apklausoje keletas klausimų buvo skirti tik vaikinams bei tik merginoms. Paklausus, ar vaikinai ketina savanoriškai, be šaukimo, stoti į Lietuvos kariuomenę, daugumą balsų surinko neigiamas atsakymas – 65,5 proc. apklausoje dalyvavusių vaikinų. Visgi savanoriškai tarnauti yra pasiryžę net 34,5 proc. apklausoje dalyvavusių Biržų „Saulės“ bei Vabalninko Balio Sruogos gimnazijų vaikinų.
Kur kas atkaklesnė „kova“ vyko tarp merginų atsakant į klausimą, kaip vertinamas svarstymas ateityje į privalomą karo tarnybą šaukti ne tik vaikinus, bet ir merginas. Čia prieš tokią iniciatyvą balsavo 51,4 proc. respondenčių, o už pasisakė net 48,6 proc. apklausoje dalyvavusių merginų. Anot jų, tokia idėja pirmiausia didintų lyčių lygybę.
„Visi yra lygūs. Lyčių skirstymas yra atėjęs iš sovietmečio. Yra sukurti stereotipai, kad vaikinų pareiga būti kariuomenėje ir dirbti, o merginoms – sėdėti namuose prie puodų ir gimdyti vaikus“, – sako viena gimnazistė.
„Merginos šiais laikais tampa stipriąja lytimi, jos gali būti tokios pat stiprios kaip ir vaikinai, kai kuriose srityse net geresnės. Visi turėtų prisidėti prie savo tėvynės gerovės ir laisvės išsaugojimo. Būdamas kariuomenėje gali įgyti daug naudingų žinių bei patirties kuri pravers ateityje“, – priduria kita mergina.
„Manau, kad neturėtų būti skirstoma į lytis, ką turėtų šaukti, o ko ne. Visi esame lygūs. Ne tik vaikinai, bet ir merginos gali prisidėti prie valstybės saugumo“, – daugumos respondenčių nuomonę puikiai perteikia vienos jaunuolės teiginys.
Taip pat dauguma gimnazisčių pabrėžė, kad kariuomenė – puiki vieta sustiprėti ne tik dvasiškai, bet ir fiziškai, geriau pažinti save. Tokius pat teiginius suformulavo daugiau nei 10 merginų.
„Kariuomenė leistų sustiprėti, ypač dvasiškai, mažintų lyčių nelygybę. Kariuomenėje yra ir kitokio darbo, ne tik ypač sunkaus fiziškai, todėl manau, kad privaloma tarnyba nė vienai nesudarytų keblumų ir turėtų tik teigiamų padarinių, leistų pažinti save“, – sako viena iš jų.
Visgi dalis respondenčių atskleidė, kodėl merginų į kariuomenę šaukti nederėtų. Populiariausi atsakymai – fizinės jėgos trūkumas, baimė būti kontroliuojamoms, noras siekti karjeros ir būti nepriklausomoms. Anot dalies merginų, kariuomenėje galima susidurti su pavojingomis situacijomis, o šiuolaikinė demokratija privalo gerbti pasirinkimo laisvę.
„Tam reikia gero fizinio pasirengimo ir ištvermės. Yra merginų, kurioms fizinė veikla neatsiejama, todėl jos savanoriškai stoja į karo akademijas ir panašiai. Kitos nesijaučia tam pasiruošusios tiek fiziškai, tiek emociškai, todėl karo tarnyba neturėtų būti privaloma“, – sako gimnazistė.
„Vertinu neigiamai, nes manau, kad merginos dažniau savo gyvenimą nori paskirti karjerai, todėl šaukimas į kariuomenę gali sugriauti visus planus. Kiekvienas turi teisę rinktis“, – priduria viena respondenčių.
Anoniminės apklausos metu atsiskleidė įvairiausios nuomonės, kurios negali būti neteisingos kiek žmonių, tiek ir skirtingų įžvalgų bei pasisakymų. Džiugus pastebėjimas: Biržų jaunimas nesidrovi ir laisvai išsako savo mintis.
