Praėjusį trečiadienį Vyriausybė pritarė Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo ir Kelių įstatymo pakeitimams, kuriais numatoma perduoti savivaldybėms rajoninius kelius miestų ir miestelių teritorijose.
Perduodant kelius numatoma per dvejus metus 10 proc. padidinti savivaldybėms tenkančią Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) lėšų dalį. Šis procesas prasidėtų nuo 2026 metų.
Susisiekimo ministro Eugenijaus Sabučio teigimu, tai sveikintinas žingsnis didinant savivaldybių savarankiškumą ir vietinės kelių infrastruktūros valdymo efektyvumą. „Savivaldybės galės pačios spręsti, kokia susisiekimo infrastruktūra sulauks pokyčių, atsižvelgti į vietos gyventojų poreikius.
Rajoniniai keliai miestų ir miestelių teritorijose bus tvarkomi greičiau ir efektyviau. Autobusų stotelės ar pėsčiųjų perėjos įrengimo nebereikės laukti kelerius metus. Palaipsniui didės ir savivaldybėms skiriamas finansavimas, tai leis daugiau investuoti į vietinės reikšmės kelių gerinimą“, – sakė ministras E. Sabutis.
Aišku, kad niekas neaišku
Tačiau ar tikrai viskas bus taip gerai?
Biržų savivaldybės seniūnai sakė iki šiol apie tokią iniciatyvą nieko negirdėję, todėl dabar negalintys atsakyti, kaip tektų organizuoti per miestelius einančių rajoninių kelių priežiūrą. Savivaldybės Statybos ir infrastruktūros skyriaus vedėjas Giedrius Neviera taip pat sakė vienareikšmiai negalintis vertinti šio pasiūlymo.
„Pirmiausia, aš neturiu jokių skaičių ir niekur jų nematau. Mes neturėjome jokios išankstinės informacijos apie ruošiamą tokį pakeitimą, nebuvo jokios diskusijos, niekas neklausė mūsų nuomonės. Todėl neaišku, kiek bus tokių kelių, ir ar 10 proc. išaugusi KPPP lėšų suma padengs tas išlaidas, kurias teks patirti šių gatvių priežiūrai. Biržų savivaldybės atvejų lėšos padidėtų apie 150 tūkst. eurų, bet ar to pakaks? Už tuos pinigus reikės vykdyti paprastąjį remontą, žiemos priežiūrą, infrastruktūros tvarkymą. Rajono keliai turi aukštesnį priežiūros lygį, nei, tarkime, seniūnijų keliai, tai tą lygį reikės užtikrinti, o tai reikalaus daugiau lėšų. Tai ne tik Biržų miestas, bet ir Vabalninko miestas bei keturi miesteliai. Reikia įvertinti, kiek kilometrų tų kelių yra, ir galvoti apie visą jų gyvavimo ciklą – kad jie nusidėvės ir reikės kapitalinio remonto ar rekonstrukcijos. Kol nėra skaičiavimų ir aiškaus pagrindimo, vertinti šio sprendimo negaliu“, – sakė G. Neviera.
Vedėjo nuomone, nauji darbai pareikalaus papildomų kompetencijų, gal net priimti naujų darbuotojų.
Tad kol kas neaišku, kiek naudingas šis sprendimas savivaldai. Savivaldybės bus priverstos samdyti tas pačias kelių priežiūros įmones, gautos lėšos vėl didžiąja dalimi grįš į valstybės biudžetą. Viena, kas tikrai keisis, tai kad dabar dėl nesutvarkytų, nenuvalytų rajoninių kelio atkarpų gyventojai pyksta ant AB „Via Lietuva“. Tuomet žmonių pykčio strėlės smigs į Savivaldybę. Ar tik ne čia slypi didysis šios reformos tikslas?
Šiems Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo bei Kelių įstatymo pakeitimams dar turi pritarti Seimas.
