Ištikimybės galia. Vytauto Laisono gyvenimo ir kūrybos filosofija
Vytauto Laisono parodos yra retas reiškinys, nors dailininkas jau pripažintas ne tik biržiečių, ne tik Lietuvoje. Kūrybos pristatymo renginyje buvo daug gyvybės, nuoširdaus susidomėjimo. Lina Kuncytė, priminusi dailininko pagrindinius biografijos ir kūrybos faktus, kvietė pokalbio. Iš tiesų buvo daug klausimų ir įdomių atsakymų. Anot Vytauto Laisono, parodos iniciatorė – žmona Alina. Ji yra tvirta atrama, ji pasišventė balansuoti tarp finansinių duobių. Ji su dukra ir anūke kukliai stovėjo nuošaly ir, manyčiau, džiaugėsi savo žmogumi.
Vytautas Laisonas kūrybos pasaulyje yra jau 38-erius metus. Pradžia – Papilio mokykloje. Kaip ir dera gabiems, iš piešimo teturėjo ketvertą. Kartą nemokėjo nupiešti mokyklos pastato taip, kaip visi, mokytoja labai stebėjosi. Kaip sakė menininkas, paveikslo vizija turi būti, autorius turi pamatyti vaizduotėje siužetą.
Ir taip, įkvėpimas būna arba ne. Jeigu ateina ta banga, per dieną sukuriama per aštuoniolika siužetų, iš kurių du – trys išlieka. Būna, kad paveikslai „užstringa“ ilgam arba suvisam. Svarbiausia, kad patiktų, įtiktų pačiam. Tikrai, žmonės nebepastebi vietos, kurioje yra, ir nustemba naujai ją pamatę paveiksle. Kantrybės reikia daug. Neišeina dirbti kito darbo ir tapyti.
Menininkas mokėsi analizuodamas dailės albumus, stebėdamas gamtą ir iš biržiečių tautodailininkų Kęstučio Preidžiaus, Eugenijaus Balčiūno. Buvo kitokių paveikslų etapas – magiškojo realizmo simboliniai, pasakiški motyvai. Bet – kaip buvo pradžioje, taip ir dabar – liko peizažai.
Pasitikėjimas gamtos kalba
Gamtiškoji realybė Vytauto Laisono peizažuose pažįstama iki skausmo. Būtent tokius prarastųjų, pamatytų vietų vaizdinius saugome atminty ir širdy. Svarbus kiekvienas medis, krūmelis, žolė, kelias arba jo užuomina. Bet svarbiausia tas tapybinis braižas, individualus spalvų koloritas, ekspresyvūs spalvų deriniai ir pustoniai sukuria emociją, nuotaiką. Peizažai veikia kaip terapija, juk jie pasakoja žmonių istorijas, nesvarbu, kad žmogaus nėra. Ypatingas vandens pasikartojimas (upelio, ežero) ir dangaus susitikimai su žeme.
Jubiliejiniai akcentai
Kaip gerai, kad p. Alina įtikino savo vyrą rengti parodą. Dailininkas Vytautas Laisonas turėjo progą įsitikinti, kad jis vertinamas ne tik Taivane, Australijoje, JAV, Japonijoje, bet ir Biržuose.
Visi sveikintojai pirmiausia kalbėjo apie asmeninį santykį: dailininko paveikslą namuose, mokyklinį ryšį, šeimų draugystę. Danutė Martinkėnienė džiaugėsi buvusio mokinio sėkme, buvusi auklėtoja Virginija Kalninienė dovanojo muziejui (autoriui sutikus) piešinį pieštuku iš mokyklinių metų, Kęstutis Preidžius – tikrai draugišką šaržą, o muziejaus direktorė Edita Lansbergienė – Biržų kunigaikštystės žemėlapį, kurio Vytautas Laisonas tikrai nusipelnė.
Dar buvo Biržų rajono savivaldybės vicemerės Astros Korsakienės žodis ir dovana; tautodailininko Balio Tuskėno sveikinimas, bičiulių dėkojimas už draugystę.
Taigi, yra proga aplankyti parodą. Gimtųjų vietų, ištikimybės (gyvenimo ir kūrybos) manifestavimas kaip niekad reikalingas. Ir – neįmanoma pergudrauti gamtos, joje yra viskas, ko reikia žmogui. Vytautui Laisonui sekasi tai parodyti.
Irutė Varzienė, Biržų krašto muziejus „Sėla“
