Dvylika metų Norvegijoje gyvenanti biržietė netikėtai sužinojo, kad ji yra skolinga Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centrui (PRAC). Moters skola jau perduota išieškojimo tarnybai.
Emigrantę labiausiai šokiravo tai, jog atsiųstas raštas apie privalomą išieškojimą atsitiktinai rastas sode. Dokumentas kabojo maišelyje ant aviečių krūmo.
Maišelis ant krūmo
Buvusi Biržų rajono savivaldybės darbuotoja Kristina Vasiliauskienė jau per dešimtį metų su šeima gyvenimą kuria užsienyje. Biržuose liko tik nedidelė jos nuosavybės dalis – sodas Draugystės sodų bendrijoje. Juo naudojasi moters mama.
Vieną dieną Kristiną pasiekė netikėta žinia iš Lietuvos. Moteris buvo informuota, kad ji šiukšlių vežėjams yra skolinga 38,26 eurus. Maža to: jos skola perduota išieškojimo tarnybai, o duomenys apie esamą skolą perduoti į viešus registrus. Dar ji raginama sumokėti protingą kainą už ikiteisminio išieškojimo išlaidas – 7 eurus.
Emigrantę labiausiai nustebino, kokiu būdu jai perteikta žinia apie esamus nemalonumus su valdiškomis tarnybomis.
Viena sodo kaimynė atsitiktinai ant aviečių krūmo pastebėjo kabantį maišelį. Susidomėjusi patikrino jo turinį ir pamatė, kad tai išieškojimo tarnybos raštas su raginimu sumokėti ne tik skolą, bet ir skolos administravimo mokestį.
Kristinai nesuprantama, kaip šiais laikais, XXI amžiuje, kai yra elektroninis paštas, internetas, socialiniai tinklai, jos nepasiekė jokia informacija. Ir kaip tokie su asmeniniais duomenimis esantys raštai gali būti kabinami ant krūmų.
Mokės už nesuteiktas paslaugas?
Kristinai labiausiai rūpėjo sužinoti, kokiu būdu ir kur buvo siunčiama pirminė sąskaita dėl apmokėjimo už šiukšles. Ir kodėl gauta tik ta, kuri informuoja apie tai, jog skolininkė perduota išieškojimo tarnybai.
Buvusiai Savivaldybės darbuotojai atrodo, jog taip neturėtų būti. Pirmiausia privalu pateikti sąskaitą ir duoti terminą jai susimokėti, tik tuomet bandyti negautus pinigus išieškoti.
Biržietei rūpi ir tai, kokiu pagrindu skaičiuojamas mokestis, jei PRATC paslaugos nesuteikia. Soduose nėra šiukšlių išvežimo konteinerių. Jos sode yra nedidukas apkaltas vagonėlis su veranda, kur mama susideda savo įrankius. Tačiau jis netinkamas gyventi. Be to, Registrų centre jis neįregistruotas. Todėl moteris mano, kad įmonė neturėtų ieškoti, ko nepametusi.
Vietoje nustatė faktą ir apmokestino
Biržų rajono savivaldybės ekologė Jurgita Bruniuvienė dėl šios situacijos aiškinosi su PRATC vadybininkais.
Paaiškėjo, kad centro nuostatose numatytas apmokestinimas už šiukšles pagal sode esantį pastato vienetą.
Registrų centre sode esantis statinys gali būti neįregistruotas. Bet jei PRATC kontrolės padalinys nustato, jog jis realiai yra, tuomet jo savininkas apmokestinamas pagal faktą. Šiuo atveju taip ir buvo.
„Taip vyksta todėl, kad žmonės intensyviai statosi soduose namus, bet jų metų metais neįregistruoja Registrų centre, nors tuose namuose gyvena.
Jie išveža šiukšles, naudojasi paslaugomis, bet nemoka“, – teigė J. Bruniuvienė.
Pašnekovė sakė, kad sodo savininkė turėtų PRATC atsiųsti pažymą, jog sode niekas negyvena, o ji pati gyvena užsienyje. Tuomet jai tereikėtų mokėti mokestį už Savivaldybės tarybos nustatytą pastovią šiukšlių mokesčio dalį, o už kintamąją mokestis nebūtų skaičiuojamas.
Apie tai, kodėl žinia apie išieškojimą kabojo ant aviečių krūmo, J. Bruniuvienė sakė negalinti pasakyti. Tai greičiausiai padarė šiuos raštus nešiojęs asmuo.
„Sodo savininkė išvyko 2012 metais, o rinkliava už šiukšles nustatyta nuo 2017 metų. Nuo to laiko nebuvo mokėta. Savininkės kontaktų nepavyko rasti“, – sakė J. Bruniuvienė.
