Iškilminga įžanga. Prieš kiekvieną koncertą – žodžio liturgija
Popso bangos ritasi per Biržų savivaldybės miestelius ir kaimus. Ir prieš kiekvieną koncertą scenoje pasirodo – JIS. Biržų akių šviesa, išganymo viltis, Kilučių pusiasalio legenda. Ir apskritai, ką čia smulkintis – tiesa, garbė ir sąžinė. Ura! Juo patikėjo pati „Biržų duona“, puoselėjanti amžinąsias vertybes, ypač propoguojanti biržiečių vienybės idėją ir leidžianti savo laikraštyje taškytis purvais neribotais kiekiais.
Juo patikėjo pati „Biržų duona“, puoselėjanti amžinąsias vertybes, ypač propoguojanti biržiečių vienybės idėją ir leidžianti savo laikraštyje taškytis purvais neribotais kiekiais.
Šiaip jau nei K. Isakas, nei V. Eidukas, nei visi jų tariami investuotojai, fanai anei freilinos (kultūrininkės) niekada nepuolė taip žemai, kad pripažintų naują valdžią, griuvus „vieningiesiems“. Jie iš karto pradėjo veikti prieš arba šalia, kaip alternatyvioji valdžia. Jie suteikia garbės piliečio vardus, apdovanoja laikraščiais, laikrodžiais beigi vainikais, organizuoja savo renginius už savivaldybės biudžeto pinigus (savivaldybė iš dalies prisideda beveik prie visų projektų). Biržų saviveiklininkai, kurių vadovai gauna algą iš savivaldybės biudžeto, šoka ir dainuoja su Isako – Kurganovo – Eiduko dovanotais artistais. Pagrindinis šūkis – to Biržuose dar nebuvo! Ar išgirs mūsų žmonės tą žeminančią gaidą?
Tik nereikėtų tada privačiuose pokalbiuose aiškinti, kaip gražiai bendradarbiavom ilgus metus ir kaip nesikišama į laikraščio reikalus. Tai kad duona su žodžiu biržiečių (?) visada šalia. Gerbiamas, išsilavinęs Andriau Kurganovai, ar tikrai Jūsų laikraštis nesinaudoja „supuvusios silkės“, anot Ričardo Savukyno, principu, kai nuolat kartojamos melagienos, užuominos, asmeniškumai?
Ar tikrai Jūsų spausdintas žodis ištikimas tiesai, demokratijai? Manau, kad žmonėms sistemingai ir entuziastingai kalama mintis, kaip viskas blogai Lietuvoje ir Biržuose ir kaip dėl visko kalta valdžia. Ar ne todėl jauni žmonės Biržuose nenori eiti į politiką?
Biržų saviveiklininkai, kurių vadovai gauna algą iš savivaldybės biudžeto, šoka ir dainuoja su Isako – Kurganovo – Eiduko dovanotais artistais. Pagrindinis šūkis – to Biržuose dar nebuvo! Ar išgirs mūsų žmonės tą žeminančią gaidą?
Diskusijų klubas – nauja politinė jėga?
Tai K. Isako ir „Biržų duonos“ koncertai – verslo projektas ar rinkimų agitacija, rinkėjų papirkinėjimas?
Na, verslo projektu vadinti būtų įžeidu, nes juk padorus, sąžiningas spaudos leidinys savo reputaciją užsidirba objektyviai (sic!) pateikdamas faktus, analizuodamas tikrovę, diskutuodamas apie bendrąjį gėrį ir gindamas viešąjį interesą. Panašu, kad šįkart prenumeratorius yra perkamas, viliojamas popso ritmu į pasakų šalį, kur valdžioje bus biržiečių diskusijų klubo nariai (toliau prisiminti 2015 m. V. Valkiūno rinkimų reklamą).
Kodėl pasirinktas toks kelias? Manau, kad nieko kito nebeliko – problemos suregistruotos 2019 m., Isakui su chebra važinėjant po bendruomenes, pažadai išdalinti ir netesėti, valdžia prarasta. Belieka investuoti į žmonių kultūrą, žadinant jausmus, pudruojant smegenis. Ir skamba po kaimus daina – ne Birutės, o maršisto dambrausko arba kažkokio persirengusio moteriške. Mano nuomone, tai yra grynoji politika: už muziką bus (yra?) paprašyta balso. Kad ir netiesiogiai – per agitatorius. Galų gale gal, sakau, žmonės nusipelnė atviro, tiesaus pasakymo – mes, nauja/sena jėga, pradedame rinkimus popso ritmu, imkite mus dar kartą.
Galų gale gal, sakau, žmonės nusipelnė atviro, tiesaus pasakymo – mes, nauja/sena jėga pradedame rinkimus popso ritmu, imkite mus dar kartą.
Šiaip jau, labai gaila, kad Biržuose nėra solidžios mecanystės tradicijų. O juk kitose savivaldybėse verslininkai nepolitikuoja, nebijo politinių skersvėjų, visokių pranašų, o tiesiog kuria pridedamąją vertę: stato paminklus (Pasvaly net trys), steigia stipendijas reikalingiems specialistams, prisideda prie miesto/kaimo infrastruktūros. Ir pas mus galėtų kas nors finansuoti, pvz., gydytojo rezidentūros studijas, įsteigti stipendiją, multikultūrinę kasmetinę premiją ir t.t. Ar tai nebūtų tikrasis rūpestis, pavyzdys, išliekamoji vertė?
Kas taps reklaminiu rinkimų veidu?
To Biržuose dar tikrai nebuvo – Chris Norman tapo rinkimų veidu? Jis metus kabo (vis dar nublukęs kabo) ne tik skelbimų lentose, bet ir visose įmanomose vietose. Dėl jo buvo išardyti Kilučių pusiasalio sporto įrenginiai. Dėl jo vis dar kurpiami šmeižikiški straipsneliai. Vargšas tas Kęstutis – neša Biržams šviesą – kaip kokiems aborigenams, o valdžia vis trukdo.
Tiesą sakant, leidimas buvo išduotas, laikas, pagal pono pageidavimus, koreguotas, ženklų schema suderinta. Koncertas, anot K. Isako, labai pavyko. Tai kam tada toliau kelti bangas? Politika ar gūdus provincialumas? Nu, negali žmogus iš Rygos būti provincialas, belieka pripažinti, kad net iš senokai vykusio koncerto vis dar verdama būtent politinė košė.
Vargšas tas Kęstutis – neša Biržams šviesą – kaip kokiems aborigenams, o valdžia vis trukdo.
Bet tai kaip sunku vis dėlto bus pasirinkti tą rinkimų veidą. Užuojauta. Tinka ir C. Norman (kad nepamirštų!), ir dambrauskų romas, ir rusiškai dainuojantis persirengėlis. O tai „Balius“? Diskusijų klubas? Svarbiausia visur pridėti žodį „biržiečių“.
Tai klasikinė propogandinė klišė. Taip kuriama iliuzija, kad visi Biržai po kojom.
Nuo pavydo protas ima akti (N.A.)
Kuo labiau taškosi „atgimęs“ laikraštis, tuo labiau aišku, kad valdančioji koalicija dirba gerai. Kalbasi, diskutuoja daug ir atvirai. Darbų padaryta daug. Net gaila, kad pavydas taip gali pulti ant smegenų. Gal tai todėl, kad Biržai kai kam tik užklasinė veikla, politinio mezgimo būrelis? Atradimai tiesiog nesibaigia, Kolumbas atrado Ameriką, o rygiečiai – Biržus.
Taip, situacija labai sudėtinga. Kaip ir visame pasaulyje. Stringa viešieji pirkimai, viskas brangsta, žiauriai trūksta pinigų viešosioms erdvėms, projektus nuolat reikia koreguoti, taisomos klaidos, atsakinėjama į daugybę skundų, administruojama kasdienybė ir t. t. Pastangų reikia milžiniškų, darbo per akis, administracija tobulėja ne dienom, o valandom, komanda dirba sklandžiai, kad ir kaip tai pavyduoliams nepatinka, kad ir kaip stengiamasi kiršinti, kuriant visokius simuliakrus, paskalas.
To Biržuose dar nebuvo – tiek naujų statybų, tiltų, rekonstrukcijos projektų, renginių. Ir kai viskas susitvarkys, užsimirš laikini nepatogumai, mes iš naujo pamilsime savo Biržus.
Jau dabar žinau, kad prisiminsiu šį laiką kaip nesibaigiantį įtampų, problemų, persekiojimų ir gražių atradimų, prasmingos patirties etapą. Ir verta yra pasakyti, kad to Biržuose dar nebuvo – tiek naujų statybų, tiltų, rekonstrukcijos projektų, renginių. Ir kai viskas susitvarkys, užsimirš laikini nepatogumai, mes iš naujo pamilsime savo Biržus. Galų gale ką tai reiškia, palyginus su tuo, ką išgyvena Ukraina. Nepamirškime šito skirtumo, nepavarkime jų remti ir tikėti.
Ir vis dėlto gaila, kad Biržuose taip – iš pykčio, pagiežos, paskalų, šmeižto miltų kepamas laikraštis. Iš esmės apie mus rašo svetimi. Gal todėl taip?..
P.S. Jau pradedu laukti K. Isako keršto akcijos. Mano namai (tikri ir menami) jau aprašyti, bičiuliai, sijonai, kasdienybė irgi. Gal, sakau, suras dar kokią jachtą, lėktuvą ar buvusį meilužį, kurio egzistavimą patvirtintų trys administracijos specialistai, neišleisti į koncertą?
Irutė Varzienė, Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų Biržų skyriaus pirmininkė
