Sniegas ir šaltis patikrina ne tik specialiųjų tarnybų darbą, bet ir žmoniškumą. Tai įrodė praėjusio penktadienio vakaro įvykis, kai nelaimės ištikusį žmogų gelbėjo tik pro šalį ėję nepažįstamieji.
Skambino specialiosioms tarnyboms
Biržietis Svajūnas Pasiliauskas penktadienį po darbo dienos ėjo į namus Vilniaus gatve.
Ties posūkiu į Lakštingalų gatvę jis tamsoje kažką pamatė. Vyras sako turėjęs ant galvos pritvirtintą žibintuvėlį, kuriuo pašvietęs išvydo sniege gulintį žmogų. Šis dejavo, kad labai skauda koją.
Vyras suprato, kad tokiame šaltyje palikti gulinčio žmogaus negalima. Juolab kad jis buvo be pirštinių ir kepurės. Buvo neaišku, kiek jis laiko šaltyje jau gulėjęs.
S. Pasiliauskas paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir pasakė apie situaciją. Su juo susijungę greitosios medicinos pagalbos tarnybos darbuotojai pasakė, kad „greitoji“ atvažiuos maždaug po valandos.
Vyras dar paklausė, gal galima iškviesti policijos pareigūnus, juk jis vienas gulinčio žmogaus pakelti negali. Jam buvo atsakyta, kad pareigūnai vis tiek turės laukti, kol žmogaus būklę įvertins medikai.
Biržietį toks atsakymas nustebino – juk policijos šūkis yra „Ginti. Saugoti. Padėti“. Ar jiems sunku būtų pavežti žmogų iki ligoninės ar iki namų?
„Esu nustebęs nežmogiškumu. Pro šalį ėjo daugybė žmonių, bet niekas nesustojo pagelbėti. Tik po kiek laiko priėjo viena moteris. Ji man padėjo pakelti nugriuvusį vyrą. Paaiškėjo, kad jis gyvena nelabai toli. Mes šiaip ne taip po truputį jį parvedėme į namus. Atrakinome duris, paguldėme į lovą. Vyras sakė seniau dirbęs medicinos įstaigoje, ne vienam žmogui yra padėjęs, o dabar pačiam prireikė pagalbos“, – pasakojo vyriškis.
S. Pasiliauskas sakė nepažįstantis moters, kuri vienintelė ištiesė pagalbos ranką, bet nori padėkoti už neabejingumą.
„Nežinau, kiek laiko tas žmogus dar iki manęs pusnyje gulėjo ir kiek žmonių abejingai praėjo pro šalį. Bet juk negalima taip nežmoniškai elgtis. Maža kas gali būti nutikę – ar epilepsija, ar silpna žmogui pasidarė, na gal ir koks gramas padarytas. Bet negalima palikti žmogaus sušalti“, – kalbėjo vyriškis.
Dėkojo geriems žmonėms
Antradienį pakalbintas į namus parvestas Žemaitės gatvės gyventojas dėkojo nepažįstamiesiems. Jis pasakojo tą penktadienio vakarą ėjęs į parduotuvę. Tuo metu šaligatviai dar buvo nenuvalyti. Jis bandė užlipti ant sniego kalniuko ir pargriuvo, pažeidė sąnarį. Deja, atsikelti nebegalėjo. Bandė šliaužti iki netoliese esančios tvoros, kad užsikabintų ir atsistotų. Bet buvo pernelyg slidu. Laimė, prie jo priėjo nepažįstamas žmogus, vėliau sustojo dar viena moteris.
„Esu labai dėkingas, kad atsiranda tokių geradarių. Klausiau, kaip jiems, mane partempusiems į namus, atsilyginti. Bet jie – geri žmonės, nieko nenorėjo“, – kalbėjo vyriškis.
Net ir negalėdamas vaikščioti jis kartu su kolegomis medžiotojais antradienį vyko į Biržų girią. Palaikė kompaniją kolegoms, kurie nuvežė badaujantiems žvėreliams maisto – grūdų ir burokų.
Prašė medikų nebesiųsti
Bendrojo pagalbos centro atstovė spaudai informavo, kad vasario 13 dieną, 18.40 valandą gautas pranešimas iš Vilniaus gatvės, kad ant sniego guli neblaivus maždaug 60 metų žmogus. Pranešėjas buvo sujungtas su greitosios medicinos pagalbos tarnybos dispečerine, pažadėta į įvykio vietą nusiųsti medikus.
18.53 val. pranešėjas paskambino pakartotinai. Jis sakė, kad su kažkokios moters pagalba pavyko gulintį žmogų pastatyti ant kojų. Kadangi išsiaiškino, kur jis gyvena, pranešėjas ketino žmogų palydėti iki namų ir prašė medikų brigados nebesiųsti.
Greitosios medicinos pagalbos tarnybos Panevėžio filialo direktorė Rūta Ramoškienė sakė, kad penktadienis, sausio tryliktoji, tikrai atitiko tos dienos dvasią. Pustė, keliai buvo baisūs. „Greitosioms“ taip pat reikėjo ir ugniagesių gelbėtojų, ir ūkininkų su traktoriais pagalbos. O iškvietimų tikrai buvo neįprastai daug.
Direktorė nežino tiksliai, koks vyko pokalbis tarp dispečerės ir pranešėjo. Tačiau ji sakė, kad policijos pareigūnai tikrai vyksta į vietą, kad užtikrintų viešąją tvarką.
