Biržų autobusų parkas, regis, pamiršo jau vieną pelninga turėjusią būti veiklos sritį ir nori imtis kitos – gerokai rizikingesnės.
Savivaldybės įmonei dar viena paskola – nepakeliama?
Biržų rajono savivaldybės tarybos Ekonomikos ir finansų komiteto posėdyje, į kurį buvo kviesti ir kitų komitetų nariai, pristatyti Biržų autobusų parko finansinės veiklos vertinimo rezultatai.
Kaip jau rašyta, auditas atliktas įmonei pateikus verslo planą dėl sunkvežimių vilkikų pirkimo ir nuomos.
Savivaldybės kontrolierė Žaneta Eriksonienė informavo apie riziką signalizuojančius pagrindinius įmonės veiklos rodiklius, pasakojo apie teisines galimybes savivaldybės įmonei imtis naujos veiklos.
„Savivaldybė galėtų užsiimti tokia veikla tik gavusi išankstinį Konkurencijos tarybos sutikimą“, – akcentavo kontrolierė. Jos asmeninės nuomonės šiuo klausimu teiravęsis politikas Andrius Budriūnas išgirdo, kad tą turėtų pasakyti Konkurencijos taryba, įvertinusi ekspertų komisijos išvadas.
Kontrolierė Ž. Eriksonienė garsino blogą įmonės įsiskolinimo rodiklį, reiškiantį, pasak kontrolierės, kad 81 proc. turto jau yra praskolinta. Dar blogesnis esantis ir įmonės skolos – nuosavybės koeficientas, rodantis blogą įmonės mokumo padėtį.
Pasak kontrolierės, lyginant įmonės rodiklius su 2020 metais, jie atrodantys lyg ir pagerėję, tačiau tą lėmė 2021 metais atliktas įmonės nekilnojamojo turto vertinimas. Tik dėl šio vertinimo įmonės turtas išaugo 187 tūkstančiais eurų.
Biržų autobusų parkas jau turi tris paskolas, visos trys sudarytos su kintama palūkanų norma ir šiuo metu mokėjimai bankams tik auga. Įmonės įsipareigojimai viršija milijoną eurų. Pasak kontrolierės, savivaldybė daug stengiasi, kad būtų prisidedama prie bendrovės veiklos, tačiau bendrovės naujas verslo planas keliantis abejonių.
„Nežinau, ar savivaldybės įmonė galėtų pakelti dar vienos paskolos naštą“, – kalbėjo kontrolierė Ž. Eriksonienė.
Į politikų klausimus atsakinėjusi kontrolierė pastebėjo, kad ir anksčiau visi įmonės rodikliai buvo pateikti kontrolės tarnybos ataskaitoje. Savivaldybės kontrolierių ir įmonę tikrinusių nepriklausomų auditorių nuomonės iš esmės nesiskyrusios. Abiejų institucijų fiksuoti rezultatai liudija apie situacijos rizikingumą.
Respublikonas – už „furų“ remonto verslą
„Kažkur spaudoje skaičiau, kad kitos įmonės kitomis veiklomis užsiima“, – pastebėjo socialdemokratas verslininkas Audrius Jukna.
„Jeigu tos veiklos buvo įkurtos iki 2020 metų“,- paaiškino kontrolierė, priminusi pasikeitusias Vietos savivaldos įstatymo nuostatas. Anot kontrolierės, ir dabar niekas nedraudžia savivaldybei, manančiai, kad jos įmonei gali būti naudingas vilkikų pirkimas, kreiptis į Konkurencijos tarybą ir pateikti visą reikalaujamą informaciją apie naujai ūkinei veiklai keliamas sąlygas.
Pasisakė posėdyje dalyvavęs respublikonas Vilius Trečiokas.
„Mes tai nelabai pritariame dešimties furų pirkimui“, – respublikonų frakcijos (ar jos dalies) vardu kalbėjo politikas.
Jis esą kalbėjęs su verslo žmonėmis apie vilkikų kainą ir supratęs, kad „toje paskolos sumoje nelabai ką ir išsiverstume“.
„Patys verslininkai atsisako šitų „furų“ pirkimo – jau geriau sunkvežimius samdyti, o ne patiems turėti. Tai autobusų parkas galėtų steigti „furų“ remonto servisą, kuris šiuo metu turbūt atsipirktų“, – mintimis pasidalijo V. Trečiokas.
Kontrolierė pastebėjo, kad savivaldybės įmonė neturi konkuruoti su verslu, tad ir imantis remonto veiklos svarbi Konkurencijos tarybos nuomonė.
Ką mąsto pats bendrovės direktorius?
„O kokia dabar situacija su įmonės direktoriumi?“ – tarybos narys A. Budriūnas kreipėsi į savivaldybės administracijos direktorę Irutę Varzienę, kad išgirstų, ar Biržų autobusų parko direktorius Marius Šernas jau apsisprendė dėl išėjimo iš darbo. Tuomet esą nebūtų prasmės diskutuoti apie naują veiklos planą, kurio įgyvendinimu suinteresuotas dabartinis autobusų parko direktorius.
Direktorė informavo, kad susitikimas su M. Šernu sutartas netrukus – 16 val. (posėdžio dieną – pirmadienį – red.).
Krovinių vežimo verslo patirtį minėjęs A. Budriūnas laikėsi nuostatos, kad reikia leisti Biržų autobusų parkui užsiimti papildoma veikla. Kiti politikai tokiais užmojais abejojo. Garsiai nuomones reiškė socialdemokratas verslininkas Audrius Jukna, liberalas ūkininkas Aidas Vaitkevičius.
A. Budriūnas siūlė leisti autobusų parkui steigti atskirą įmonę, kad „galėtų užsiimti transportu ir nebūtų jokių paslėptų kampų“.
„Tai gal leisti savivaldybės įmonei steigti kazino – tai atneštų pelno“, – neiškentęs A. Budriūno svarstymų replikavo A. Jukna. Jo nuomonę, kad už autobusų parko veiklą yra atsakinga riziką prisiimanti savivaldybė, palaikė A. Vaitkevičius.
I. Varzienė priminė, kokių planų turėjo direktorius M. Šernas, kai jam reikėjo pritarimo naujų autobusų pirkimui. Buvo motyvuojama ir pajamų uždirbimu iš užsakomųjų reisų. Dabar ši sritis lyg ir pamiršta.
„Jis nebetiki užsakomaisiais reisais ir tenkina tik 3 proc. tokių užsakymų poreikio. Įmonė turėtų dirbti ne su sunkvežimiais, o prie užsakomųjų reisų“, – kalbėjo įmonės akcininko interesams atstovaujanti I. Varzienė.
Paradoksalu, tačiau ir mokyklos autobusus kažkodėl užsisako ne iš savivaldybės, o iš privačių įmonių.
Komiteto rekomendacijos
Įmonei rekomenduota nevykdyti naujos veiklos – vilkikų pirkimo, kuris numatytas bendrovės strateginiame plane. Nuolat peržiūrėti priemiestinių autobusų maršrutus – šiuo klausimu teikti racionalius siūlymus steigėjui (akcininkui). Stiprinti užsakomųjų reisų sritį (esant reikalui ir finansinėms galimybėms, pirkti autobusą). Svarstyti galimybę stiprinti remonto bazę, svarstyti galimybę statyti saulės elektrinę.
Rekomenduota atidėti svarstymą dėl mokyklinių autobusų bei administracijos automobilių galimo perdavimo UAB Biržų autobusų parkui, kol bus stabilizuota finansinė bendrovės situacija, atlikti skaičiavimai dėl remonto bazės stiprinimo.
Tokioms Biržų autobusų parkui teikiamoms rekomendacijoms pritarė Sigutis Štrėmas (komiteto pirmininkas), A. Jukna (komiteto pirmininko pavaduotojas), Dominyka Tribienė, A. Vaitkevičius.
Nepritarė šiuo metu neasocijuotas A. Budriūnas ir valdančiajai koalicijai nepriklausanti respublikonė Danutė Martinkėnienė.
Posėdyje nedalyvavo buvusios Regionų partijos (dabar – Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“) atstovė Toma Karvelytė ir vis dar „valstietis“ Viktoras Kurganovas.
