Praėjusį penktadienį Biržų „Saulės“ gimnazijoje nuskambėjo paskutinis skambutis 100-ajai gimnazistų laidai. Gimusi keliais mėnesiais anksčiau nei nepriklausoma Lietuvos valstybė, išlaikiusi vidurinės mokyklos statusą visose istorijos vingiuose, vėl atgavusi savo vardą atkurtoje valstybėje, „Saulės“ gimnazija toliau lieka švietimo sistemos vedle mūsų rajone.
Jei 1924 metais gimnaziją baigė 24 abiturientai, tai šiais metais paskutinį skambutį šventė 109 gimnazistai.
Šventė prasidėjo gimnazistų eisena Vytauto gatve į Šv. Jono Krikštytojo bažnyčią, kur buvo aukojamos Šv. Mišios. „Jūsų laukia labai svarbūs gyvenimo pasikeitimai, naujas gyvenimo etapas. Esate tame amžiuje, kai norisi skubėti, norisi daug pasiekti ir sužinoti. Ir jūs augate savo protu bei išmintimi“, – gimnazistams kalbėjo Biržų parapijos klebonas Jonas Morkvėnas.
Biržų kultūros centro salėje gimnazistams ir mokytojams buvo skirtas parteris, o tėveliai, seneliai, broliai ir seserys – visi, atėję į pamokų pabaigos šventę palydėti jiems artimų žmonių, būrėsi balkone ir šoniniame pakilime.
Nuskambėjus gimnazijos himnui, lydymas aplodismentų ir ovacijų į sceną pakilo gimnazijos direktorius Marius Skardžius.
„Galvoju, kad abiturientams dabar pats metas pagalvoti, kokia gi buvo ta kelionė per mokyklinius metus. O ji buvo kupina pažinimo džiaugsmo, sėkmės ir iššūkių, rūpesčio akimirkų. Šią savaitę kalbantis su dviem abiturientėm nuskambėjo žodžiai – kaip gaila, kad viskas taip greitai baigėsi. Nesibaigė. Mokykliniame suole nebesėdėsite, bet ryšiai ir draugystė išliks. Sukaupta patirtis ir žinios leis priimti ateities sprendimus – kelionė tęsis. O būsimieji egzaminai – tai tik tramplinas į jūsų sėkmę“, – kalbėjo gimnazijos direktorius.
Savivaldybės meras Kęstutis Knizikevičius linkėjo nenutraukti mokyklinės draugystės saitų, nepamiršti mokytojų ir mokyklos, sėkmės tiek studijose, tiek studentavime.
Padrąsinimo žodžius abiturientams tarė Biržų evangelikų reformatų bažnyčios kunigas Rimas Mikalauskas, pirmųjų mokytojų vardu kalbėjo mokytoja Gražina Trečiokienė.
Abiturientų tėvelių vardu kalbėjusi Dijana Mažuikienė sakė, jog tokiomis dienomis kaip ši atgyja priminimai iš vaikų gyvenimo – tarsi vartomos knygos lapai. Ji linkėjo abiturientams įveikti visus išbandymus, pasirinkti teisingą gyvenimo kryptį, pasiekti užsibrėžtus tikslus ir kad ateitis būtų šviesi bei saulėta, skaidri ir jaudinanti.
Sveikintojų kalbos neprailgo – jos buvo trumpos, bet nuoširdžios. O jau į egzaminus išeinančius abiturientus ir susirinkusius jų artimuosius džiugino gimnazijos saviveiklos kolektyvai, dainininkai, šokėjai bei muzikantai. Tarp jų šmėkščiojo turbūt paskutinį kartą drauge scenoje pasirodantys abiturientai, šių kolektyvų nariai. Už tai jiems dėkojo vadovai Danguolė Kazakevičienė ir Elmaras Duderis.
Ir, žinoma, vyko fotosesija su tėvais ar linksmi šėliojimai su draugais Kultūros centro kieme. O tuomet – metas linksmybėms. Kaip gerai sakė šimtą pavasarių apdainavęs poetas Kazys Binkis: „Išeini – aplinkui gyvenimo potvynis, / -Visus širdies kalnus baigia apsemti. / Bendrai, pasiutimas eina visuotinis, – / Taigi neimsi parneval trūnyti ir senti.“
