Pastarosiomis dienomis kenkėjų kontrolės įmonės turi daugybę darbo. Jos gauna itin daug iškvietimų ir vyksta naikinti žmonių gyvenamuosiuose namuose ir kitose patalpose įsikūrusias vapsvas bei širšes.
Kaimyno pagalbos atsisakė
Vienas biržietis sulaukė kaimynės prašymo paskolinti jai kopėčias. Sakė, kad jos reikalingos kenkėjus naikinančios įmonės darbuotojui.
Specialistas buvo iškviestas sunaikinti didžiulių širšinų lizdą. Vabzdžiai įsikūrė gyvenamojo namo antrojo aukšto sienos plyšyje.
Žmonės baiminosi kad didžiuliai vabzdžiai per plyšius nepatektų į namus ir nesugeltų čia gyvenančios garbaus amžiaus moters.
Kaimynas, sužinojęs, kad moteris samdytam darbuotojui mokės pinigus, pasiūlė jai patalkinti už dyka. Tačiau moteris nesutiko.
„Samdomas specialistas turi specialią aprangą, specialius insekticidus, yra patikrintas dėl alergijos. Nerizikuosiu kaimyno sveikata ir gyvybe“,- kalbėjo moteris.
Vabzdžius sunaikino atvykęs samdytas kenkėjų kontrolės įmonės specialistas.
Biržietė sakė, kad ji geriau sumokėsianti pinigus, bet bus garantuota, kad ir darbas padarytas, ir niekas dėl vabzdžių naikinimo nenukentėjo.
Sulipdo didžiausius lizdus
Pasak įmonės „Dezinfa“ pardavimų vadovo Žygimanto Žalnerausko, rugpjūtis ir rugsėjis yra būtent tie mėnesiai, kai kenkėjai sulipdo didžiulius lizdus ir gindami savo teritorijas gali pulti žmogų. Todėl juos žmonės pageidauja pašalinti iš savo aplinkos.
Širšės ir vapsvos lizdus suka tose vietose, kur šilta ir nėra skersvėjo bei pakankamai ramu – įvairiose palėpėse, pastogėse, garažuose, ertmėje po namo siena. Yra buvę kad šiltuoju metu lizdą susisuko namo kamine. Daugiabučiuose jos apsigyvena balkonų ertmėse.
Kenkėjai gali įsikurti ir namo sienoje.
Tuomet jų lizdas gali sudaryti įvairiausias formas, būti ir plokščias, ir pailgas.
Pasitaiko, kad atvažiavus paaiškėja, jog yra ne vienas, o du ar keli kenkėjų lizdai.
Pasak pašnekovo, širšių sezonas pagal jų biologiją prasideda nuo birželio ir tęsiasi iki spalio mėnesio. Bet būtent rugpjūtį – rugsėjį jų būna gausiausiai. Šiuo metu baigia prinokti ir krenta sodo gėrybės – slyvos, kriaušės, obuoliai, jos skatina širšių ir vapsvų aktyvią veiklą.
Kartais žmonės nebūna įsitikinę, kad šalia jų įsikūrusios širšės ar vapsvos. Kai kuriais atvejais paaiškėja, kad tai bitės. Tuomet žmonėms siūloma susirasti arčiausiai esantį bitininką, kad jis bites pasiimtų.
Tik retais atvejais, jei bitės kelia pavojų ir negalima jų humaniškai perkelti, galimas ir jų naikinimas.
Itin daug musių
Pasak Ž. Žalnerausko, šiais metais vasara buvo itin palanki daugintis musėms ir kitiems vabzdžiams. Buvo daug drėgmės, vėliau užėjo karščiai. Tai buvo itin palanki terpė.
Kad musių šiais metais itin padaugėjo, pajuto ir kenkėjų kontrolę atliekantys įmonės darbuotojai.
Su kenkėjų kontrolę atliekančia įmone pagal įstatymą prekybininkai turi būti sudarę sutartis. Bet į juos kreipiasi ir daug privačių asmenų.
„Darbo tikrai netrūksta“,- sakė „Dezinfa“ atstovas.
Į bendrovės darbuotojų veiklą įeina tai, kas kelia žmogui diskomfortą, – musės, tarakonai, skruzdės. Jie naikinami specialiais insekticidais, kurie veikia būtent tuos vabzdžius, kurie naikinami.
Deja, kol kas aplinka nepurškiama nuo erkių, nes šis dalykas Lietuvoje dar nelicencijuotas.
Darbuotojai turi specialią įrangą
Kai kurie gyventojai imasi patys naikinti įsiveisusius vabzdžių lizdus. Jie sulaukia vakaro, pasiima specialios chemijos priemonių ir maišus. Skubiai purškia chemikalus ir surenka lizdus į maišus.
Pašnekovas sako, kad žmonės gerai daro, kad bando kenkėjus naikinti vėlai vakare, kai jie sugrįžę į lizdą. Bet apskritai tai daryti rizikinga. Juk niekada negali žinoti, ar nesi alergiškas vabzdžių įkandimui. Vienu metu gali į įkandimą nereaguoti, o kitu gali ištikti netgi anafilaksinis šokas.
Biržų rajoną kontroliuoja įmonės „Dezinfa“ Šiaulių padalinys. Biržuose dirba tam paruoštas technikas, kuris esant iškvietimui su specialiomis priemonėmis ir apranga vyksta į vietą.
Naikinant vabzdžius naudojami kontaktiniai insekticidai.
Darbuotojams yra tekę į tas pačias vietas važiuoti ir pakartotinai, nes, jei vabzdžiai naikinami dieną, dalis jų vėliau sugrįžta.
„Nors mūsų valandos nuo 8 iki 17 valandos, tačiau dažnai būna, kad problemas turime spręsti čia ir dabar. Tuomet nežiūrime darbo valandų“,- sako pašnekovas.
