Biržuose – neeilinis ir bjauriai dvokiantis įvykis. Lankomosios priežiūros darbuotoja gali paveldėti senolės, kuriai ji teikė paslaugas, butą. Velionė turėjo dukterį, anūkų ir proanūkių, bet butą testamentu paliko moteriai, kuri jai teikė valstybės apmokamas socialines paslaugas.
Mirusios moters artimieji ir ją pažinoję kaimynai vienbalsiai tvirtina, kad gali būti įvykdyta afera. Jie svarsto, kad teisiniu keliu apskųsti testamentą ir laimėti bylą gali būti labai sudėtinga. Mat panašu, kad tam galėjo būti iš vienos pusės ruošiamasi gana ilgai ir sistemingai.
Tačiau žmonės pirmiausia mato būtinybę paviešinti apie tai, kokie negeri, jų manymu, Biržuose dalykai vyksta.
„Ar gali socialinis darbuotojas pasinaudoti tarnybine padėtimi ir sutikti, kad senas, ligotas žmogus jam testamentu paliktų visą turtą? Ar jie išvis gali turėti turtinių santykių su tokiais globojamais asmenimis?“ – klausė mirusios moters kaimynai.
Laidojo tarsi būtų giminaitė
Prieš pusantros savaitės Biržų ligoninėje mirė garbaus amžiaus biržietė, Vilniaus gatvės gyventoja. Paskutinius penkerius metus moterį du kartus per savaitę jos bute lankydavo Biržų socialinių paslaugų centro socialinė darbuotoja Gražina.
Prižiūrėta moteris su sutuoktiniu užaugino dvi dukras. Viena iš jų jau yra mirusi, kita gyvena Vilniuje, dirba medicinos įstaigoje.
Senolė turėjo ir anūkų, ir netgi proanūkių.
Į redakciją kreipęsi kaimynai stebėjosi sužinoję, kad senolė testamentu, jų žiniomis, butą bei pinigus paliko ne dukrai ar anūkams, bet lankomosios priežiūros darbuotojai. Tai pačiai, kuri kaimynams skųsdavosi, kad senolė už paprašytas papildomas paslaugas jai nenorinti sumokėti.
Tačiau moters laidotuvėmis rūpinosi ne dukra, bet lankomosios priežiūros darbuotoja. Vėliau buvo aiškinama, kad senolė jai paliko pinigų sumokėti už laidotuves ir būsimos kapavietės sutvarkymą.
Lankomosios priežiūros darbuotoja per globotinės šermenis sėdėjo juodai apsirengusi priekyje tarp gedinčių giminaičių. Ir vainiką senolei užsakė nuo visos savo šeimos, į laidotuves atsivedė net savo dukterį.
Viena velionės kaimynė tą pačią dieną po laidotuvių daugiabučio namo kieme išvydo į automobilį sėsti besiruošiančią senolės dukrą. Moteris paklausė, ar ji jau išsikrausto. Dukra pasakiusi, kad ji pasiėmė tik mamos siuvimo mašiną, o daugiau viską palieka, nes čia jai daugiau niekas nebepriklauso ir ji nieko nebeturi.
Žmonės suprato, kad visas turtas paliktas lankomosios priežiūros darbuotojai. Sako, kad ji jau kitą dieną po laidotuvių atėjo į velionės butą ir jame praleido kelias valandas. Atrodė, tarsi ši moteris esanti buto savininkė, nors testamentas, jeigu toks yra, įsigalioja geriausiu atveju po trijų mėnesių.
Pasinaudojo senolės būkle ir pandemine situacija?
Kaimynai pasakojo, kad senolė fiziškai nebuvo labai pasiligojusi. Tačiau ji kartais elgdavosi neprognozuojamai – pavyzdžiui, apkaltindavo vieną ar kitą kaimyną bei giminaitį vagystėmis.
Ji net rūsį lentomis buvo apkalusi, nes atrodė, kad kažkas iš jos vagia.
Kartais senolė nei iš šio, nei iš to su kaimynais nebesikalbėdavo, nebesisveikino. Jie spėja, kad buvo problemų su moters psichine sveikata.
Kaimynai sako, kad ir dukrai su mama nebuvo lengva. Tekdavo ir blogų žodžių jos atžvilgiu išgirsti. Tačiau ji mamą lankydavo, pabūdavo po kelias dienas, atvažiuodavo ir anūkai.
Kaip lankomosios priežiūros darbuotoja sugebėjo apsukti senolės galvą, kad ši jai paliktų visą turtą, žmonės sako neįsivaizduojantys. Jie mano, kad tai galėjo įvykti per pandemiją, kai iš kitų savivaldybių žmonės negalėjo aplankyti artimųjų. Velionės dukra gyvena Vilniuje, ten bei Panevėžyje gyvena anūkai.
„Jei tas testamentas yra sudarytas, labai negražu. Kur socialinės darbuotojos sąžinė ir žmogiškumas? Ji juk gerai žinojo, kad yra artimi žmonės.
Jei močiutė įsimylėjo tave, šnekėk, kviesk artimuosius, atvesk į protą, bet testamento nepriimk. Juo labiau ir butas buvo gautas ne velionės, bet jos vyro, kai dirbo RSO“, – kalbėjo velionės kaimynai.
Jie mano, kad lankomosios priežiūros darbuotoja gali nebijoti gresiančių tarnybinių nuobaudų – juk godumas jau patenkintas.
Direktorei apie testamentą nepranešė
Biržų rajono socialinių paslaugų centro direktorė Jolanta Jasinskytė sakė gavusi pranešimą apie galimą testamento sudarymą. Apie tai jai buvo pranešta telefonu neprisistačiusio asmens. Buvo klausiama, ar darbuotoja galinti taip elgtis.
Direktorė išsikvietė lankomosios priežiūros darbuotoją Gražiną, paklausė jos apie situaciją ir paprašė parašyti pasiaiškinimą.
Darbuotoja paaiškino, kad senolė anksčiau buvo testamentą parašiusi dukrai, vėliau jį perrašė anūkei. O po to perrašė jai, lankomosios priežiūros darbuotojai.
„Gražina teigė nuėjusi pas notarę ir pareikalavusi atšaukti testamentą. Tam į notaro biurą ji sakė nuvežusi ir globojamą senolę. Testamentas buvo atšauktas.
Bet ar vėliau senolė nenuėjo pas kitą notarą ir vėl nesudarė testamento, darbuotoja nežino“, – sakė J. Jasinskytė.
„Kol nėra dokumentų, įrodančių, kad tai, ką man sako, nėra tik kalbos, neturiu pagrindo kažką daryti“, – sakė J. Jasinskytė.
Ji pripažino, kad yra blogai, jog lankomosios priežiūros darbuotoja jos neinformavo apie tai, jog prižiūrima moteris testamentu jai buvo palikusi butą renovuotame name.
Kad darbuotoja patvirtintų savo pateiktą įvykių versiją, J. Jasinskytė lankomosios priežiūros darbuotojos paprašė pateikti pažymą iš notaro, kad jos vardu joks testamentas nėra sudarytas.
„Gražina sakė, kad močiutės dukra turi priklausomybių. Pas mus ji nefigūravo, viską tvarkė lankomosios priežiūros darbuotoja“, – žinias apie velionės artimuosius, kurias girdėjo iš lankomosios priežiūros darbuotojos, perdavė J. Jasinskytė.
Pašnekovė teigė, kad ir socialinių darbuotojų etikos kodekse, ir kituose dokumentuose yra nurodyta, kad su globojamais asmenimis negalima turėti jokių turtinių santykių.
„Jei tai būtų tiesa, ši situacija neatitiktų jokių mūsų kodekso principų“, – sakė J. Jasinskytė.
Direktorė minėjo, kad buvo atvejis, kai ir ji buvo sulaukusi vienos globojamos senolės telefono skambučio. Moteris už gerą priežiūrą siūlė užrašyti savo namus socialinių paslaugų centrui.
„Ilgai vargome, kol išaiškinome žmogui ir atsisakėme. Jai aiškiai buvo pasakyta, kad esame įstaiga ir negalime turto priimti“, – kalbėjo Socialinių paslaugų centro vadovė.
Dukrai prisipažino, kam paliko turtą
Mirusios mamos gedinti Vilniuje gyvenanti jos dukra Jolanta pokalbio metu ne kartą vos tramdė ašaras. Pasak moters, kad ir kaip būtų nutikę, mama jai – brangiausias žmogus.
Išgirdusi lankomosios priežiūros darbuotojos skleidžiamas kalbas, kad ji turi priklausomybių, moteris sakė tuo nesistebinti. Ji mano, kad tai gali būti tos darbuotojos gynybinė pozicija. Jolanta sako matanti, kad moteris savo veiksmais jau ilgą laiką galėjo ruoštis teisiniam procesui dėl galimo testamento naikinimo. Mat lankomosios priežiūros darbuotoja prie jokių dokumentų ar kitų reikalų tvarkymo neprileisdavo artimųjų. Net apie senolės mirtį iš pradžių buvo prašoma nepranešti artimiesiems.
Pusantro etato medicinos įstaigoje su ligotais senoliais dirbanti Jolanta sako nesuvokianti, kaip savo darbą dirbdavusi ir už tai atlyginimą gaudavusi lankomosios priežiūros darbuotoja mamą sugebėjo įtikinti, kad be jos ši prapultų.
„Mama man per Velykas prisipažino, kad butą užrašė tai darbuotojai. Ji taip ir pasakė – o kas mane prižiūrės? Bandžiau paaiškinti, kad ji turi mane, anūkus, bet mama tik mane apšaukė“, – skaudų pokalbį prisiminė Jolanta.
Moteris sako, kad didelį darbo krūvį turint ir gyvenant Vilniuje jai iš tiesų buvo sudėtinga dažniau lankyti Biržuose gyvenančią mamą. Ji kvietė mamą gyventi ir pas save, bet ši atsisakė. Tačiau mama beveik iki mirties pati vaikščiojo, apsitvarkydavo, tad galėjo gyventi prižiūrima lankomosios priežiūros darbuotojos.
Tiesa, yra klausimų, į kuriuos ji iki šiol nelabai randa atsakymų.
Moteriai keista, kad jos mamai buvo išrašomi ir duodami narkotiniai vaistai, kurių, jos požiūriu, nereikėjo. Bet tai, jos manymu, buvo dar vienas žingsnis į tai, kas įvyko.
Jolantos dukra po senelės mirties buvo pas notarą. Šis jai paaiškino, kad senolė iš pradžių buvo parašiusi testamentą dukrai, vėliau anūkei. O 2018 metais testamentą parašė asmeniui, kurį notaras atsisakė įvardyti.
Ar tai yra Gražina, paaiškės netrukus.
Jolanta sako, kad ji ir dukra konsultavosi su teisininkais. Moteris suvokia, kad panaikinti testamentą gali būti labai sudėtinga ir brangu. Tačiau ji mano, kad apie tai, kas įvyko, turi būti kalbama viešai.
Į telefono skambučius neatsakė
Biržų rajono socialinių paslaugų centro lankomosios priežiūros darbuotojai Gražinai ŠR telefonu skambino kelis kartus. Perduotas ir prašymas jai išsakyti savo poziciją. Bet darbuotoja į telefono skambučius neatsakė.
Trečiadienį ryte į redakciją paskambinusi Socialinių paslaugų centro direktorė J. Jasinskytė informavo, kad dėl šio įvykio pradėjo tarnybinį patikrinimą.
Publikaciją parengus spaudai redakciją pasiekė žinia, kad senolės butas užrašytas lankomosios priežiūros darbuotojos dukrai. Gražina šį faktą patvirtino ir darbdavei J. Jasinskytei.
