„Rusijai reikalingas karas, konfliktas kaip oras. Be jo dabartinė totalitarinė Rusija gyventi negali. Reikalingas išorinis priešas – tikras, išgalvotas, sukuriama įtampa“.
Taip beveik prieš metus „Šiaurės rytams“ kalbėjo Lietuvoje gyvenantis švedas, publicistas, kino kūrėjas Jonas Ohman.
Nuo 2014 metų aktyviai Ukrainą palaikantis ir jos kovotojus bei karių šeimas remiantis Jonas Ohman savo knygoje „Donbaso džiazas“ kalbėjo apie Rusijos nuolat peržengiamas raudonas linijas, bandant Vakarų šalių kantrybę. Ir patikrinimus, kiek toli eiti gali jos diktatorius.
Abejingumas ir taikstymasis su raudonųjų linijų peržengimais atvedė iki to, kas vyksta dabar Ukrainoje.
Pasaulio galingieji nubudo. Pradėtos taikyti itin stiprios sankcijos Rusijai, jos oligarchams, aktyviai remiama ukrainiečių kova. Nes šioje šalyje kaunamasi ir už visų mūsų laisvę.
Susivokė ir kai kurie Lietuvos gyventojai, kad tai, kas buvo nuolat kalbama apie totalitarinės Rusijos grėsmę, yra tiesa. Stebėjosi, kodėl iki šiol buvo tarsi užmerkę akis.
Kiekvienas pilietis pirmiausia svarstė, ką jis asmeniškai gali padaryti ir kuo prisidėti, kad ši beprotybė baigtųsi.
Galbūt todėl pirmomis karo dienomis į Jono Ohman vadovaujamą organizaciją „Blue Yellow“ pervesta per dvylika milijonų eurų.
Prieš metus Jonas Ohman kalbėjo ir apie hibridinio karo apraiškas, kurios sukuriamos Kremliaus propagandos strategų galvose. Teigė, kad įmanoma, jog pasienio ruožas, Biržai, taptų hibridinio karo poligonu, paruošiant dirvą ir paprovokuojant situaciją.
Jis sakė, kad hibridinis karas didele dalimi yra emocijos, realybę suformuojant kitaip. Pasak jo, visuomet yra dalis žmonių, kurie ieško priekabių – prieš valdžią, sistemą. „Pasienio rajonuose naudinga, kad kiltų kažkokie neramumai, būtų nepasitenkinimas“,- kalbėjo jis.
Ką tuo metu mes matėme Lietuvos – Latvijos pasienyje esančiuose Biržuose?
Biržiečiai buvo aktyviai buriami į grupę socialiniame tinkle, kurios administratorius – iš Rygos atvykęs, savo laiku į didžiąją politiką prieštaringai vertinamą Seimo narį Valdemarą Valkiūną išstūmęs viešųjų ryšių specialistas.
Šioje grupėje sistemingai formuojama nuomonė, kad politinė valdžia Biržuose neįgali, kad čia niekada nebuvo gerai, niekas nesugebėjo valdyti rajono ir jį apleido. Leidžiama suprasti, kad viską galintys pakeisti profesionalai. Pretekstas nepasitenkinimui randamas, regis, iš oro.
Suburtas biržiečių politikų ir verslininkų klubas, kuriame prelegentai – dažniausiai tam tikros ideologijos ir vertybių atstovai.
Didelės lėšos ir energija metama į rajono laikraštį, kurio savininkas ir įsigijimo šaltiniai nuo pat pradžų kėlė daugybę klausimų ir abejonių.
Daug kam akys turėjo atsiverti, kai šis laikraštis išspausdino rašliavą, kurioje šlovino sovietų valdžią. Jau tuomet raudonos linijos tikrinant visuomenės atsparumą ir teisėsaugos įgalumą buvo peržengtos.
Dėl okupacijos pateisinimo buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Leidėjai atsipirko pareiškę, kad „atsitiko klaida.“
Šiam laikraščiui vadovaujantis tas pats viešųjų ryšių specialistas ir apie jį besibūriuojanti grupė nuolat rasdavo ir teberanda bet kokį pretekstą formuoti nuomonei, jog dešiniosios jėgos rajono ir šalies valdžioje yra neįgalios veikti.
Tas pats vyksta net tuomet, kai Lietuvoje paskelbta nepaprastoji padėtis. Kai kariškiai siūlo stebėti viešąją erdvę ir ragina vengti bet kokių provokacijų.
Jau pirmą karo Ukrainoje dieną vienas su šia grupe žmonių susijęs veikėjas socialiniame tinkle platino ištraukas iš „Respublikos“ laikraščio, kur menkinama šalies valdžia ir jos sugebėjimas valdyti situaciją, sakoma netiesa apie Ukrainos vadovus.
Dėl šių publikacijų kai kurie didieji prekybos tinklai ir valstybės įmonė „Lietuvos paštas“ išėmė šį laikraštį iš prekybos.
Su „Respublika“ tamprūs ryšiai sieja ir Biržuose leidžiamą laikraštį. Jame kartą per savaitę platinamas spalvingas šio laikraščio leidėjų parengtas TV priedas.
„Biržiečių žodžio“ leidėjai bei savininkai nuo minėto leidinio neatsiribojo.
Tai ne vienintelė laikraščio leidėjų „dovana“.
Šiomis dienomis, kai visas pasaulis rauda matydamas tragediją Ukrainoje, socialiniuose tinkluose nuolat pasirodo informacija, kad jaučiamasi „džiaugsmingai“, „entuziastingai“ kviečiant į koncertą Kilučiuose.
Kas tai – bandymas menkinti situaciją, šokis ant ukrainiečių gyvenimų griuvėsių ar planinga veikla?
Ką gali sisteminga emocionali propaganda, jau matėme. Daugybė Rusijos gyventojų palaiko karą Ukrainoje.
Tai dalis vykdomos planingos Rusijos agresijos prieš pasaulio valstybes. Tuo pačiu – ruošiant dirvą gelbėtojų atėjimui Lietuvoje bei jos provincijose.
Socialiniuose tinkluose šiuo metu pritilo antivakseriai, šeimų maršo ir kitokie veikėjai. Kai kurie pakeitė plokštelę, tačiau liko tai, apie ką kalbėjo Jonas Ohman – skatinamas visuomenės nepasitenkinimas. Dėl bet ko. Ir bet kaip.
Esą Ukrainos vėliavos iškėlimo ceremonijoje prie Biržų savivaldybės rajono vadovai ieško priešų. Esą valstybę galima ginti tik tuomet, kai gerbi jos valdžią.
Pykstama, kad Biržuose atšaukiami renginiai ir pasilinksminimai, esą juos reikia daryti kitokio pobūdžio.
Kad ir kokiu vardu pavadinsi šokį – ar polka su ragučiais, ar valsu, – šiandien jis vis vien bus šokis ant žūstančių ukrainiečių gyvenimų.
Lenktyniaujama piktinantis, kad rajono vadovai neva neskuba rinkti labdaros, atšaukti sutarčių su Rusijos ir Baltarusijos miestais. Kad į pagalbą nekviečiami buvę kariškiai logistikos specialistai.
Penktadienį laikraštyje pasirodė tekstas, kurio autorius norėtų, kad prie Biržų savivaldybės sprendimo dėl bendradarbiavimo nutraukimo su Nesvyžiumi ir Kursku būtų pridėtas laiškas ir nusiųstas į šalis, kovojančias prieš Ukrainą. Autorius neslepia savo nuostatos, kad Biržų savivaldybė turėtų į Baltarusiją siųsti itin įdomų tekstą. „Su skausmu pranešame, kad esame priversti nutraukti mūsų partnerystės sutartį…“ – tokiomis ir panašiomis frazėmis „papuoštas“ tekstas kelia įvairių klausimų.
Gerbiami kolegos, jeigu dar taip jus galima vadinti, kas mus PRIVERTĖ nutraukti tą sutartį? Ar tai darome ne savo valia?
„Neišsišok iš triusikų“,- sakydavo mano pažįstamas susireikšminusiam ir visur puldinėjančiam, savo nuomonę garsiai reiškiančiam ir kitų nepaisančiam, bet nieko produktyvaus nesukuriančiam giminaičiui.
Tikėkimės, kad tai yra tik tai. Kad tai tik pigus politinių taškų rinkimas.
O ne žargstymasis per raudonas linijas.
