Lapkričio pabaigoje Panevėžio kraštotyros muziejuje vyko konferencija „Iš Panevėžio praeities: aukštaičių tapatumo ženklai“, sutraukusi pranešėjus ir svečius iš visos Aukštaitijos: Kupiškio, Pasvalio, Rokiškio, Ukmergės, Vilniaus, Biržų. Biržų krašto muziejus „Sėla“ – vienintelis muziejus, pristatęs savo kraštą konferencijos dalyviams. Muziejininkė, ekskursijų vadovė, lituanistė Irutė Varzienė jame skaitė pranešimą „Aukštaitijos tapatybės ženklai Adolfo Sabaliausko-Žalios Rūtos kūryboje ir jų tąsa Biržų krašto muziejuje „Sėla“.
Dalyvauti tokioje solidžioje konferencijoje Biržų muziejui buvo ir garbė, ir iššūkis. Pranešimus joje skaitė visoje Lietuvoje gerai žinomi mokslininkai, profesoriai, etnomuzikologai, etnologai, dailėtyrininkai, istorikai.
Biržų krašto muziejaus atstovė Irutė Varzienė konferencijoje pristatė Biržų krašte, Krikščiuose, gimusį kanauninką, tautosakininką, vertėją, poetą Adolfą Sabaliauską-Žalią Rūtą, jo kūrybinį palikimą bei eksponatus, kuriuos saugo Biržų muziejus. Ši asmenybė pasirinkta neatsitiktinai: šiemet minime Adolfo Sabaliausko-Žalios Rūtos 150-ąsias gimimo metines.
A. Sabaliauskas-Žalia Rūta visą gyvenimą užrašinėjo ir tyrinėjo liaudies dainas ir tautosaką, sutartines, kartu su suomių profesoriumi A. R. Niemiu išleido leidinius „Dainos ir giesmės šiaurrytinėje Lietuvoje“, „Lietuvių dainų ir giesmių gaidos“, iš suomių kalbos išvertė įžymųjį epą „Kalevala“, rašė dramos veikalus, buvo aktyvus visuomenininkas. I. Varzienė pranešime daugiau dėmesio skyrė ne plačiau analizuotai A. Sabaliausko-Žalios Rūtos kūrybai, bet dar ne taip plačiai nagrinėtai jo asmenybei bei sąsajoms su Biržais.
Muziejininkė pripažino, jog jai buvo didžiulis atradimas A. Sabaliausko-Žalios Rūtos autobiografinis pasakojimas, kurio kopiją Biržų muziejui yra padovanojusi kanauninko sesers vaikaitė, biržietė Regina Zibolienė. Savo autobiografiniame pasakojime A. Sabaliauskas Žalia-Rūta detaliai aprašo savo tarnystės metus Nemunėlio Radviliškyje, bendravimą su to meto šviesuoliais.
Ruošdama pranešimą I. Varzienė bendravo ir su R. Ziboliene, kuri papasakojo daug įdomių detalių iš kanauninko gyvenimo, ir su „Žemynos“ etnografinio ansamblio vadove A. Butkauskiene – apie biržiečių savastimi tapusias sutartines, ir su bibliotekininku E. Timuku, suteikusiu itin vertingos ir solidžios informacijos apie kanauninką, muziejininkais.
Konferencijos dalyviai buvo supažindinti su daiktais, kūrybiniu palikimu, saugomu Biržų krašto muziejuje „Sėla“. Tai – kanauninko rašalinė, laikrodis, visų leidimų jo surinktų sutartinių ir giesmių leidiniai, grožinės literatūros leidiniai nuo pat pirmųjų leidimų: „Laumės“, „Kada rožė žydžia“, „Savu keliu ėjusių. Nemunėlio ir Apaščios vaizdai“, „Juodasis kryžius arba palydėti pasmerktieji“, fotografijos, kurių pačios vertingiausios fotografuotos paties kanauninko, publikacijos laikraščiuose ir žurnaluose. Visai neseniai muziejų pasiekė naujausia dovana – Linas Ladiga, kunigo pusseserės Stefanijos Paliulytės-Ladigienės vaikaitis, dovanojo
A. Sabaliausko-Žalios Rūtos epo „Kalevala“ vertimo rankraštį bei knygų su kanauninko dedikacijomis.
Kanauninko sesers Elžbietos vaikaitė Regina Zibolienė muziejui paskolino albumą su dar nematytomis fotografijomis. Muziejininkė pasakojo ir apie muziejuje įamžiną sutartinių atlikėjų atminimą.
Dalyvavimas konferencijoje – tai buvo visų jubiliejinių A. Sabaliausko-Žalios Rūtos metų apibendrinimas. I. Varzienė pranešime paminėjo visų Biržų kultūros įstaigų indėlį, minint A. Sabaliausko-Žalios Rūtos jubiliejinius metus.
Džiugu, kad konferencijos metu pranešėjai dažnai minėjo Biržus kaip kultūrinio paveldo ir tradicijų puoselėtojų kraštą.
